Kunigas teigia, kad po pokalbių su miesto valdžia ši neseniai pažadėjo rūmams duoti pusantro hektaro žemė Parko gatvėje. Panevėžio vyskupas R.Pukenį jau paskyrė projekto vykdytoju.
„Priėjom bendrą nutarimą, kad vyskupas nori gauti žemės, ją Savivaldybė skirs kurijai kaip nuosavybę, o aš, kaip kurijos kunigas, pradėsiu statybas. Detalusis planas yra, vykdytojas – taip pat. Kadangi Panevėžys – vyskupijos centras, žemę gali priimti vyskupas, jis turės adresuoti prašymą. Anksčiau trūko formalumo“, – pasiektu rezultatu džiaugėsi R.Pukenis.
Idėja užstrigo
Santarvės rūmai turėtų tapti ne tik religiniu, bet ir įvairių kultūrų centru. Pagal R.Pukenio planus pirmasis pastatas Panevėžyje turėjo iškilti dar prieš keletą metų, tačiau sutrukdė vidiniai Bažnyčios konfliktai.
Idėja, kad šalia bažnyčios atsirastų musulmonų mečetė ar kitų tikėjimų šventovės, netenkino Panevėžio vyskupo J.Kaunecko.
„Sekundės“ šaltinių duomenimis, po konfliktų su vyskupu R.Pukenis buvo išsiųstas į Kauną, kur iki šiol kunigauja Prisikėlimo bažnyčioje ir dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Panevėžio vyskupas teigia ir dabar nepritariantis idėjai, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai.
„Laikausi tos pačios pozicijos, kaip ir anksčiau. Ir kunigų taryba, ir aš nutarėme statyti bažnyčią ir muziejų. Tautinių mažumų patalpos gali būti, bet apie mečetes ar kitas šventoves negali būti nė kalbos“, – teigė J.Kauneckas.
Iš savų klaidų pasimokęs kunigas apie maldos namus po vienu stogu dabar kalba atsargiau, tačiau neatmeta idėjos, kad Santarvės rūmuose glausis ne tik kitų konfesijų krikščionys, bet ir kito tikėjimo panevėžiečiai. Islamą išpažįstantys totoriai rūmuose turės savo 35 kvadratinių metrų patalpas.
„Bus tik katalikų bažnyčia, o tautinėms mažumoms skirtas patalpas pavadinome biurais. Kam erzinti žmones? Bus skirta po 35 kvadratinius metrus, o ten jie galės ir melstis, reikia džiaugtis, kad nesikeiks, o melsis“, – sakė R.Pukenis.
Santarvės rūmai buvo sulaukę ir kardinolo Audrio Juozo Bačkio pritarimo. Kardinolas prieš keletą metų pritarė, kad Santarvės rūmai galėtų tapti įvairių religinių konfesijų susibūrimo vieta, bet nebūtų steigiami maldos namai.
Ieškos rėmėjų
Rūmuose įsikurtų septynios tautinių mažumų bendruomenės, gyvenančios Panevėžyje. Daugiausia triukšmo buvo kilę dėl totorių, nes jie išpažįsta islamą, tačiau R.Pukenis mano, kad toks požiūris yra neteisingas.
Totoriai šaliai ištikimi jau 600 metų – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, todėl nusipelno turėti savo kultūros centrą. Statant rūmus Panevėžio totoriai pasirengę važiuoti finansinės pagalbos prašyti Kazachstano prezidento.
„Kai buvo jų pasaulinis kongresas, totoriai prašė parašyti sveikinimą, bet aš jiems juk – ne kunigas. Parašiau keletą sveikinimo sakinių. Parašiau, kad mes garbiname tą patį Dievą ir džiugu, kad totoriai ištikimi tam kraštui, kuriame gyvena“, – teigė R.Pukenis.
Svarbiausia užduotimi dvasininkas laiko bažnyčios ir Jonui Pauliaus II muziejaus statybas, o kiti projektai būtų įgyvendinami vėliau, kai bus gautas finansavimas.
„Dabar svarbiausia – bažnyčia ir muziejaus patalpos. Tai būtų pirmi žingsniai, o vėliau, jei gausiu lėšų, bus įrengta konferencijų salė, biblioteka, liaudies meno patalpos. Statyba vyks etapais, pirmai planuojamai pastatyti bažnyčiai reikės gal dviejų milijonų litų. Tai – minimali programa. Galbūt pavyks įvykdyti ir maksimalią programą. Gal ir po mano mirties statys kiti“, – spėliojo kunigas.
R.Pukenio skaičiavimais, visas projektas atsieitų apie 25 milijonus litų, tačiau pinigai yra didžiausias jo galvos skausmas. Jų kunigas ketina gauti iš verslininkų, Europos Sąjungos fondų ir aukų. Nors dvasininkas teigė per sunkmetį nerinksiantis pinigų iš gyventojų, tačiau vėliau pats paprašė paskelbti sąskaitos numerį.
Neskuba sveikinti
R.Pukenio euforijai kol kas nepasiduoda Savivaldybės valdininkai. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis, teigia, kad žemės perdavimo klausimą dar turės svarstyti miesto Taryba. Nors esą jei Bažnyčia idėjai pritaria, tai sklypo perdavimui greičiausiai pritars ir miesto politikai.
„Kol kas nieko nesutarta. Rengiamas Tarybos sprendimo projektas dėl žemės nuomos Bažnyčiai, kokia forma statybai bus perleistas sklypas. Taryba spręs, ar bus perleista žemė. Neaišku, koks bus sprendimo projektas, bet jeigu kunigas pasiskelbė, vadinasi, dvasininkai tarpusavyje nebesipyksta. Ko gero, taip ir bus – sklypas bus perduotas bažnyčiai“, – kalbėjo S.Matulis.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Santarvės rūmų idėją vadina realia – jei buvo pastatyta „Cido“ arena, galima įgyvendinti ir R.Pukenio idėją.
„Savivaldybė projektui neduos nė cento, bet galimas investicinis projektas, pinigai iš Europos Sąjungos. Kiek man žinoma, taip ir planuojama daryti“, – sakė valdininkas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas teigė: jei būtų įgyvendintas visas Santarvės rūmų projektas, jis gerokai praturtintų skurdų miesto architektūros veidą.
„Tai labai neblogas projektas. Tinkamoje vietoje, ne kur nors parko viduryje ar pakraštyje. Tai būtų traukos centras“, – privalumus vardijo S.Matulis.
Santarvės rūmų, kurie užims daugiau nei 5000 kv. m, projekte taip pat numatyta įrengti žiemos sodą su koplyčia, šalia jos – apie 1000 kv. m rūpintojėlių šventovę.
Faktai
Idėja pastatyti Santarvės rūmus, kuriuose greta katalikų įsikurtų ir kitų konfesijų, tikybų bei tautybių žmonės, R.Pukeniui gimė maždaug prieš dešimt metų. Po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus dvasininkas ėmė galvoti, kaip savo mintį realizuoti.
Pirmuosius dešimt dolerių ir tiek pat eurų kunigas gavo iš Jono Pauliaus II sekretoriaus, dabar Krokuvos kardinolo metropolito Stanislavo Dzivišo.
R.Pukenis įsitikinęs, kad Santarvės rūmai atitinka Jono Pauliaus II mąstymą. Popiežius garsėjo savo tolerancija ir susitaikymo idėjomis su kitais tikėjimais.
Projektavimo darbus kunigas ketina pradėti jau po keturių mėnesių, kai gaus statybos sąvadų sąlygas. Tada prie projekto pradės dirbti architektai.
2005 metais buvo padarytas detalusis planas, tačiau projektui pasipriešino vyskupas Jonas Kauneckas. Daugiausia priekaištų sulaukta už tai, kad šalia katalikų šventovės įsikurs musulmonai, išpažįstantys islamą.
citata
„Bus tik katalikų bažnyčią, o tautinėms mažumoms skirtas patalpas pavadinome biurais. Kam erzinti žmones? Bus skirta po 35 kvadratinius metrus, o ten jie galės ir melstis, reikia džiaugtis, kad nesikeiks, o melsis.“ R.Pukenis