Kalbėdamas apie savo gyvenimą kunigas nevengia tai daryti itin atvirai. Jis prasitarė, kad vaikystėje apie kunigystę nei negalvojo, o didžiausia svajonė buvo – turėti motociklą. Tiesa, pastarąjį jis įsigijo vos prieš 5 metus, tačiau jau spėjo nukeliauti į Italiją, Prancūziją ir surengti piligriminį žygį Lietuvoje. Nors neslėpė, kad jam pačiam teko patirti ir kelis eismo įvykius, vairuotojus paragino būti atidžiais ir pasirūpinti ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu.
Išpildė vaikystės svajonę
Kun. Algirdas Toliatas baikerio epiteto kratosi. Jis save švelniai vadina motociklų mėgėju ir pasakoja, kad pomėgis gana grėsmingai atrodančiai transporto priemonei atsirado dar vaikystėje. Tiesa, tuomet jį nuo tokių svajonių atkalbėjo tėvai.
„Ta neišsipildžiusi svajonė taip ir liko. Paskui įstojau į Kunigų seminariją, kuri tikrai nebuvo pati geriausia terpė jai realizuoti. Tačiau ją pabaigiau ir tapau kunigu, pagaliau išmušė palanki valanda. Dar studijų metu per akademines atostogas man teko apsilankyti Prancūzijoje. Ten gyvenau penkerius metus. O Prancūzijoje motociklu nieko nenustebinsi – tai tėra tiesiog patraukli transporto priemonė. Man tai buvo sugrįžimas prie senų minčių, pamačiau, kad motociklas – labai patogi susisiekimo priemonė. Nesu labai didelis keliautojas, bet kai išvažiavau studijuoti į Italiją, motociklas man buvo tikras išsigelbėjimas, kuris padėdavo įveikti spūstis ir streikus“, - apie pirmąją pažintį su motociklais pasakojo kunigas.
Jis skaičiavo savo „Honda“ enduro klasės motociklu važinėjantis jau penkerius metus. Nors šis modelis nėra skirtas tolimoms kelionėms, A. Toliatas jį apibūdino kaip labai dinamišką transporto priemonę, kuria jis važinėja ir mieste, ir miške. Nors šis motociklas nėra labai galingas, apie naują kelionių draugą kunigas negalvoja. Anot jo, kol kas užtenka ir senojo bendražygio.
„Kunigai neleidžia sekmadieniais dirbti, bet patys būtent šią dieną daugiausiai dirba. Savaitgaliais, kada visi bičiuliai, kurie turi panašų pomėgį, bando organizuoti išvykas, kunigams yra pats darbymetis. Tad su kompanija kažkur keliauti kaip ir nėra kaip. O visiškai vienam tai nėra labai smagu. Todėl dabar man pilnai užtenka to, ką turiu. Esu patenkintas savo motociklu, svajonė jau išsipildžiusi“, - šyptelėjo kunigas.
Teko papulti ir į eismo įvykius
Motociklai Lietuvoje yra labiau sezoninė, trumpalaikė pramoga, tad kunigo darbui tai tikrai netrukdo. A. Toliatas pabrėžė, kad keistai važiuodamas motociklu tikrai nesijaučia, nors aplinkinių nuostabos išvengti nepavyksta. Dar būdamas Italijoje kunigas nuolatos matydavo įvairaus amžiaus ir specialybių žmones, važiuojančius motociklais. Tarp jų būdavo ir kunigų, ir monsinjorų.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje vairuotojai keliuose nepasižymi ypatingai dideliu mandagumu. Tiek motociklų, tiek automobilių vairuotojai važiuoja pakankamai nervingai, neatsargiai. Ne kartą teko papulti į situaciją, kad tu netrukdai niekam, bet automobilio vairuotojui tarsi nesinori praleisti. Jiems atrodo, kad tu maišai kelią. Motociklu tu gali įveikti spūstį, pravažiuoti pro šoną, o tai labai dažnai vairuotojams sukelia pyktį. Keliuose vyrauja įtampa. Galima keliauti prasmingai, džiaugsmingai, o pas mus tai virsta stresu. Tad norėčiau paraginti kartu kurti saugius, kultūringus, tvarkingus kelius. Įprasminkime savo kelionę. Kelias yra ne karo laukas, kur reikia kuo greičiau pasiekti finišą, tai yra bendravimas, bendrystė, kur susitinka skirtingi žmonės“, - apie problemas keliuose kalbėjo kunigas.
Jis pabrėžė, kad dabar keliuose žūsta daugiau žmonių nei karuose. Skeptikams, kurie tikina, kad motociklas – labai nesaugi transporto priemonė, kunigas iš dalies pritarė. Anot jo, net nedidelis susidūrimas važiuojant motociklu gali tapti mirtinu. Visuomet kyla ir pagunda važiuoti greičiau. Tiesa, net pačiam kunigui kelis kartus teko patirti eismo įvykius.
Ragina nepamiršti melstis
Jis pripažino, kad visų pirma jo gyvenime atsirado svajonė įsigyti motociklą. Kunigyste A. Toliatas susidomėjo tik būdamas dvyliktoku. Nors pasakojo augęs tikinčiųjų šeimoje, iš pradžių jam tikėjimas atrodė labai šabloniškas – tarsi veiksmai, kuriuos daro visi, tačiau jų prasmės nesuprato. Tačiau susipažinęs su tikinčiais žmonėmis, savyje jis atrado kur kas gilesnių vertybių.
„Yra pasakymas, kad mišios prasideda tada, kai jos baigiasi. Aš tai suprantu taip, kad mes susirenkame į maldos namus ir ne taip, kad šešias dienas gyvenu kaip išeina, septintą pasistengiu nenusidėti, atsiprašau už visas nuodėmes ir vėl toliau elgiuosi taip pat. Toks elgesys yra tikėjimo parodija. Tu gali apgauti žmones, bet Dievo neapgausi. Tuo labiau, kad ir pačiam žmogui iš tokios tikybos nieko naudingo nėra, o galbūt netgi žalinga, nes priverčia užsidėti tam tikrą kaukę. Nereiškia, kad jei eini į bažnyčią, automatiškai esi tobulas, šventas. Šventame rašte parašyta, kad mes esame kaip moliniai indai, kuriuose yra sudėtas turtas. Tačiau eidami šiuo keliu, galime brandinti tam tikras vertybes, iškelti tam tikrus talentus. Tai yra kelionė. Kaip ir motociklas. Jeigu elgiamės teisingai, išmintingai, galime pakeisti savo požiūrius, įpročius ir gyventi pagal pašaukimą“, - pasakojo kunigas.
Pomėgis motociklams ir tikėjimas šio kunigo gyvenime susijungia gana dažnai. A. Toliatas pasakojo kartais sulaukiantis ir žmonių, kurie nori, kad jis melstųsi už kelionę motociklu arba šią transporto priemonę pašventintų.
„Malda yra veiksminga tiek, kiek žmogus atveria savo širdį. Pasimeldimas prieš kelionę šiais moderniais laikais atrodo keista, net naivu. Tačiau pažiūrėjus į statistiką, kiek yra žūvančių keliuose, kokias tai sukelia reakcijas žmonėms, kaip žiauriai ir siaubingai traumuojami nukentėję, darosi baisu. Mes tarsi įpratome prie statistikos: na buvo, na numirė, o iš tikrųjų šios avarijos yra lygiai toks pat skandalas kaip ir visi įvykiai. Mes iš karto puolame policiją, tačiau gal ir visuomenė ne viską padarė. Kiek yra asmenų, kurie mato, kad žmogus girtas sėda prie vairo ir nieko nedaro. Kiek daug mes turime pilietinio abejingumo, kurio pasekoje ir atsiranda žūtys. Malda padeda susikaupti prieš kelionę, prisiminti, kad keliausi, kad tai yra pavojinga. Po kiekvienos kelionės, jeigu likai gyvas, reikėtų padėkoti Dievui. Juk nebūtinai tu gali būti kaltas, kažkas kitas gali užkišti ar įlįsti. Vis dėlto liečiamės prie pavojingų dalykų, tad malda galėtų padėti būti atsakingesniais “, - patikino kunigas.
Rūpinasi saugumu
Norėdamas pabrėžti, koks svarbus yra saugumas keliuose, kunigas A. Toliatas kartu su kelių policininkais ėmėsi iniciatyvos suburti visuomenę ir vairuotojus. Rugsėjo 29 dieną, kuri kartu yra ir keliautojų globėjo Šv.Rapolo diena, jis organizuos žygį iš Vilniaus į Birštoną.
„Renginys kilo kaip paseka prieš kelis metus rengto piligriminio kelio. Tuomet važiavome nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno, iš viso dalyvavo apie 70 motociklų. Kelionės mintis buvo tokia, kad statytume tiltus, o ne sienas. Šiemet, paragintas Kelių policijos viršininko, sumąsčiau, kad būtų naudinga tokią akciją atnaujinti. Kadangi vis girdime apie daugybę nelaimių, kurios atsitinka motociklų vairuotojams, norime susiburti ir atkreipti visuomenės bei vairuotojų dėmesį, pasimelsti už žuvusius ir paprašyti išminties gyviems“, - apie idėją pasakojo kunigas.
Planuojama, kad šių metų žygyje dalyvaus apie 90 žmonių – apie 50 motociklininkų ir apie 40 pareigūnų. Norintieji prisijungti prie akcijos, kviečiami šį sekmadienį 9 valandą ryto atvykti prie kelių policijos valdybos pastato. 12 valandą planuojamas sutikimas Birštone, kur vyks mišios ir šventės paminėjimas.
„Renginio tikslas yra padėkoti policininkams už gerus, nematomus darbus. Tačiau jokia policija nepadės, jeigu mes patys nebusime sąmoningi ir aktyvūs piliečiai. Norime padėkoti ir pakviesti visuomenę tapti aktyvesne. Drauge kurti saugų eismą, pagarbą, kultūra keliuose. Siekiame, kad keliai taptų bendrystės ir bendravimo forma, o ne nervų ir pykčio protūkių vieta“, - savo mintis apibendrino kunigas Algirdas Toliatas.