Krikdemas – tas, kuris mano, jog atlyginimai uždirbami?
Nors partijos programos įžangoje pabrėžiama, kad partija puoselės modernaus konservatizmo ir socialiai orientuotos rinkos nuostatas, tačiau konservatorius arba krikščionis demokratas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris vadovaujasi nuostata, jog atlyginimai ir socialinės garantijos yra užsidirbami, o gaunamos tik socialinės pašalpos.
„Mes ypač pabrėžiame bendruomeniškumo ir šeimos, kaip svarbiausių darinių visuomenėje formavimosi pamato puoselėjimo svarbą“, - sakoma Krikščionių partijos programoje. Daugiau apie vertybes ar moralines nuostatas beveik neužsimenama, o krikščionybė dokumente išvis neminima.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas L. Bielinis sako, kad tokiu paprastu būdu Krikščionių partija pademonstravo, jog pavadinimas buvo pasirinktas tik kaip etiketė, tuo tarpu su krikščioniškąja demokratija ar konservatizmu partijos nuostatos nelabai turi ką bendro.
„Jeigu mes būtume froidistai, tai pasakytumėm, kad šitokiu pasąmoniniu būdu buvo išsakyta teisybė apie savo požiūrį į krikščionybę. Tai yra tiesiog skambus pavadinimas, kuris programoje niekaip neatsispindi“, - DELFI sakė L. Bielinis.
Pasak mokslininko, Krikščionių partijos programoje ekonomikai skiriamas kur kas didesnis dėmesys nei vertybėms, o visa programa, L. Bielinio nuomone, dvelkia rinkimais.
„Iš pradžių aš pamaniau, kad tai rinkimų programa, o ne partijos programa. Nors, žinoma, tarp tų dalykų negali būti didelių skirtumų, bet pagal savo charakterį, kreipimąsi į visuomenę čia yra toks savotiškas rinkimų programos variantas“, - teigia L. Bielinis.
Mažins mokesčius bei nedarbo lygį
Savo programoje krikščionys nurodo, jog sieks į šalį pritraukti kuo daugiau investicijų bei dės pastangas kurti komerciniais pagrindais veikiantį Investicijų rėmimo fondą. Naujoji politinė jėga taip pat norėtų, jog ateityje būtų formuojamas nedeficitinis biudžetas, bet tai esą reikia įtvirtinti Konstituciniame įstatyme.
Partija ketina visais įmanomais būdais skatinti eksportą, didinti darbo vietų skaičių – tai esą bus daroma skatinant verslo kreditavimą bei kapitalo investicijas, norima Lietuvoje sudaryti palankesnes prekių ir kapitalo apmokestinimo sąlygas nei kaimyninėse valstybėse.
Didesnio nedarbo regionuose Krikščionių partija pasižada remti verslo parkų arba pramonės zonų kūrimą, kai valstybės lėšomis juose įrengiama gamybinė infrastruktūra smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms.
Krikščionių partija taip pat ketina pasiekti, jog nedarbas neviršytų 5 proc. lygmens. Šiuo metu darbo ieško daugiau nei 280 tūkst. žmonių, tai sudaro apie 13 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis pasieks 16 proc.
Politinė partija, be kita ko, teigia, kad dideli mokesčiai valstybėje nėra sveikintinas dalykas, tad mano, jog įmonių į darbo vietų kūrimą reinvestuojamas pelnas neturėtų būti apmokestinamas, o visa mokesčių sistema, pasak partijos programos, turi likti proporcinė.
Krikščionys tvirtina, jog artimiausiu metu sieks, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų sumažintas iki 20 proc., o ateityje dar sumenktų. Šiuo metu PVM siekia 21 proc.
„Lengviau ir teisingiau nei PVM yra administruojami nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, kurie, kaip daugumoje Europos Sąjungos valstybių, turėtų tapti pagrindiniu objektyviu savivaldybių savarankiškų biudžetų pajamų šaltiniu“, - rašoma dokumente.
Partija taip pat norėtų nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“.
Socialinė sauga – tik minimaliai gerovei
Socialinės apsaugos srityje krikščionys ketina stengtis įtvirtinti minimalios gerovės principą, pagal kurį turėtų mažėti gyventojų grupių, kurioms buvo teikiamos išskirtinės socialinės garantijos.
Pagal Krikščionių partijos programą, minimali alga turėtų viršyti 40 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu minimali mėnesio alga siekia 800 Lt, o vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais III ketvirtį buvo 2142 Lt iki mokesčių. Tai reiškia, kad dabar minimali alga siekia apie 37 proc. vidutinės algos.
Pensijų mokėjimą krikščionys norėtų išskaidyti į dvi dalis – minimalią bazinę pensijos dalį esą mokėtų „Sodra“, o kita dalis būtų formuojama draudiminiu principu ir mokama iš privačių pensijų fondų.
Partija taip pat mano, kad valstybė turėtų garantuoti vienkartinę pagalbą šeimai įsigyjant būstą – ši parama būtų teikiama nebūtinai tik socialiai remtinoms šeimoms, bet ir toms, kuriose auga maži vaikai, o jų tėvai yra jauni ir patys įsigyti būsto dar negali.
Programoje pasisakoma ir už papildomo savanoriško sveikatos draudimo įteisinimą, o Ligonių kasos, pasak dokumento, turėtų būti privačios.
Nori sustiprinti Vyriausybę
Krikščionių partijos programoje pasisakoma ir už Vyriausybės galių bei įtakos stiprinimą. Anot dokumento, vykdomoji valdžia turi būti sutelkta Vyriausybėje, o Seimui tektų tik leisti įstatymus ir kontroliuoti ministrų kabineto veiklą.
Prezidentas, remiantis krikščionių programa, spręstų pagrindinius užsienio politikos ir valstybės valdymo klausimus, derintų ilgalaikius įstatymų leidėjo ir vykdomosios valdžios uždavinius, prireikus – nesutarimus.
„Visos vykdomosios valdymo, rinkos priežiūros ir teisėsaugos (išskyrus teisminės valdžios) įstaigas turi būti atskaitingos vienai centrinei valdžiai – Vyriausybei“, - rašoma programoje.
Ketina atvesti Baltarusiją į ES
Užsienio politikos srityje G. Vagnoriaus vadovaujama politinė jėga sako sieksianti lygiateisio abipusiu pasitikėjimu paremto Lietuvos bendradarbiavimo su Rusija bei kitomis artimiausiomis kaimyninėmis valstybėmis – ypač Latvija ir Lenkija.
Krikščionys taip pat norėtų paskatinti Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi bei žada remti Ukrainos, o vėliau ir Baltarusijos narystę Europos Sąjungoje.
„Aš nesu tarptautininkas, bet, manau, kad, be pačios Baltarusijos noro ir sutikimo nieko neįvyks, todėl reikia ne rengti Baltarusiją narystei Europos Sąjungoje, nes ji to ir neprašė, ko gero, bet reikia bandyti surasti kuo daugiau ryšių ar kontaktų su tos šalies visuomene“, - svarstė L. Bielinis.