"Mitingai, demonstracijos daugeliui, ypač jaunimui, buvo ne tiek pilietinė pareiga ar politinė būtinybė, kiek galimybė padūkti, išsirėkti, nebaudžiamai keiksnoti valdžią, pasijusti šalies likimo sprendėjais, pagaliau, susitikti su draugais“, - rašoma knygoje.
1988 metų rugsėjo 28 dienos mitingas į istoriją įėjo kaip "bananų balius". Policijos kronikoje jis apibūdinamas, kaip chuliganų siautėjimas, o juos tramdę pareigūnai esą gynėsi.
Kronikoje cituojami tuomečiai Vidaus reikalų ministerijos vadovai ir milicininkai, kurie tvirtina, kad nei badautojai, nei jų atėję palaikyti žmonės nebuvo sumušti.
Vienas to mitingo dalyvių, Seimo narys Vytautas Bogušis šokiruotas tokios Policijos departamento interpretacijos.
"Mes skelbėme bado streiką - kraštutinę priemonę. Jie buvo sumušti ir buvo smarkiai sumušti. Tas pats Algimantas Andreika. Tai šioje knygoje rašoma, kad jis nebuvo sumuštas. Aš išties atvirai pasakysiu, kad istoriją turi rašyti istorikai. Ne dalyviai, ne Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai, kurie šiandiena dirba - kur anksčiau buvo milicijos, o dabar policijoj. Ne jiems šitai rašyti", - sako V.Bogušis.
