Kovo 11-ąją pareigūnai paminės mitingu, tautininkai – eitynėmis

Kovo 11-ąją, be Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtų oficialių renginių, vyks mitingas ant Tauro kalno ir eitynės Vilniaus centre. Pirmąjį organizuoja Jungtinis demokratinis judėjimas su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, antrąjį – Lietuvių tautinis centras.

Pastarojo vadovas Marius Kundrotas viliasi, kad renginys praeis taikiai. Prieš porą metų Gedimino prospektu žygiavę tautininkai nešė vėliavą su svastika, skandavo antisemitinius ir kitus nacionalistinius šūkius.

Kaip DELFI pasakojo Jungtinio demokratinio judėjimo vadovas eksparlamentaras Kęstutis Čilinskas, šventinis susirinkimas Nepriklausomybės 20-mečiui paminėti ir prie jo prisidėjusiems žmonėms pagerbti vyks prie Profsąjungų rūmų, kovo 11 d. vidurdienį.

Anksčiau sostinės savivaldybė buvo leidusi dalyviams rinktis prie Koncertų ir sporto rūmų, bet paprašė nusamdyti privačią apsaugą. Pašnekovo teigimu, tai prieštarauja įstatymams. Be to, renginiams šioje vietoje, kur anksčiau buvo žydų kapinės, paprieštaravo paminklosaugininkai. Todėl mitingas buvo perkeltas ant Tauro kalno.

Anot K. Čilinsko, sunku pasakyti, kiek renginys sulauks dalyvių. Pagal išduotą leidimą, gali susirinkti iki 2 tūkst. žmonių. Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas DELFI teigė, kad į mitingą bus kviečiami pareigūnai su šeimos nariais, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai.

„Norime šią datą paminėti su žmonėmis, visuomene. Viena vertus, yra šventė, vertybės, apie kurias kalbėta prieš du dešimtmečius, – teisingumo, laisvės, demokratijos, gerovės idealai, bet dabar veikianti oligarchinė sistema juos pamynė. Todėl kartu norime priminti valdžiai, kad reikia iš pagrindų keisti sistemą, kuri atima pensijas, kurioje sudaromos oligarchinės sutartys sudaromos, ir pagerbti aukų, kurios ne už tokią Lietuvą kovojo, atminimą“, – kalbėjo K. Čilinskas.

Mitinge, tarp kurio iniciatorių yra aktorius Regimantas Adomaitis, dirigentas Saulius Sondeckis, akademikas Antanas Kudzys, buvęs kandidatas į prezidentus Česlovas Jezerskas, ekonominstė Aušra Maldeikienė, filosofas Krescencijus Stoškus, numatyti ne tik dalyvių pasisakymai, bet ir etnografinio ansamblio koncertas.

Tą pačią kovo 11 d. suplanuotos tautiškai nusiteikusių žmonių eitynės. Kol kas laukiama, kad savivaldybė duotų leidimą žygiuoti iki 700 žmonių. Kaip DELFI sakė Lietuvių tautinio centro vadovas M. Kundrotas, dalyviai turėtų eiti nuo Adomo Mickevičiaus paminklo, kur 1987 m. vyko pirmasis disidentų mitingas, pro Sereikiškių parką iki Sporto rūmų, kur vyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Čia turėtų nuskambėti „vienas kitas sveikinimo žodis“. Organizatoriai esą bandė tartis dėl galimybės žygiuoti Gedimino prospektu, bet leidimo negavo.

Anot M. Kundroto, tvarką renginio metu prižiūrės specialiai pakviesti žmonės. „Tikiuosi, kad eisena bus garbinga ir vyks taikiai“, – vylėsi jis.

2008 m. kovo 11 d. vykusios eitynės Gedimino prospekte nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sulaukė net aukštų pareigūnų dėmesio. Mat jų dalyviai mojavo vėliava su svastika ir kaukole, skandavo nacionalistinius šūkius.

Minint Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Vilniuje laukiama kelių valstybių prezidentų, kitų aukštų svečių iš užsienio. Šventės metu numatyti iškilmingi Vyriausybės ir Seimo posėdžiai, signatarų pagerbimas Prezidentūroje, eitynės „Atgimimo keliu“ nuo Sąjūdžio būstinės iki Nepriklausomybės aikštės, Lietuvos kariuomenės ir kitų sukarintų struktūrų iškilmingas paradas, Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, jaunimo susitikimai su Akto signatarais ir Sąjūdžio žmonėmis, diskusija „Imperijos griūtis“, Baltijos šalių kariuomenių orkestrų ir Vilniaus tautinių šokių ansamblių koncertas Katedros aikštėje. Šventę vainikuos vakare Katedros aikštėje rengiamas šventinis koncertas.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ (124 deputatai balsavo „už“, 6 susilaikė). Juo Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma.