K.Glaveckas sakė, kad neatsitiktinai daugelis raportų, kurie pasiekia Lietuvą, yra susiję su antikorupcinėmis priemonėmis.
Šiame forume, pasak K.Glavecko, buvo pažymėta, kad daugelyje šalių korupcija stiprėja ir turi pagrindą plisti.
"Lietuva šitame pablogėjime yra per vidurį, tačiau jos situacija ir nepagerėjo", - teigė K.Glaveckas.
Pasak jo, tarp šalių, kuriose mažėja korupcijos mastai, yra Taivanas, Izraelis, Čilė ir Lenkija. Tuo tarpu korupcija padidėjo, kaip buvo sakoma Helsinkyje, Rusijoje bei Ukrainoje. Lietuva nėra priskiriama prie pastarųjų valstybių.
K.Glaveckas pridūrė, kad visuose tyrimuose ir diskusijose Estija buvo nurodoma kaip pavyzdys - kaip šalis, kurioje korupcija yra mažiausia.
Seimo narys, remdamasis Pasaulio banko tyrimais, sakė, kad, pavyzdžiui, pagal kyšių lyginamąjį svorį Lietuva tarp 20 valstybių yra "blogojoje" - 15 vietoje, nes kyšiai bendrose išlaidose sudaro 4,2 procento.
Centristas taip pat nagrinėjo, kaip biurokratinė aplinka Lietuvoje veikia verslą. Jo duomenimis, tam, kad galėtum pradėti vidutinį verslą Lietuvoje, įsteigti įmonę, išeiti į rinką, sumokėti mokesčius, reikia padaryti vidutiniškai apie 180 veiksmų.
Steigimo procese, K.Glavecko teigimu, reikia 20 leidimų, registracijų, išeinant į rinką - apie 10, forminant santykius su mokesčių inspekcija - apie 30, su darbo santykiais susiję apie 30 veiksmų, ekonominiai santykiai su ministerijomis ir žinybomis - tai dar apie 50 veiksmų ir taip toliau.
K.Glaveckas pabrėžė, jog, pavyzdžiui, tam, kad galėtum atidaryti dviejų vietų kirpyklą Amerikoje, reikia 4 institucijų leidimo, Italijoje - 5, Lenkijoje - 8, o Lietuvoje tam reikia apie 30 institucijų leidimų.