Konservatoriai siekia partnerystės su politkaliniais

 (1)
Konservatoriai ir jų sąjungininkai savivaldybių tarybų rinkimuose - politinių kalinių ir tremtinių organizacija - tariasi dėl konkretaus bendradarbiavimo per artėjančius Seimo rinkimus.
Antradienį įvyko Tėvynės sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovybių pasitarimas, kuriame buvo derinamos abiejų partijų pozicijos spalio 8 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Kaip BNS sakė Seimo kancleris, vienas konservatorių lyderių Jurgis Razma, baigiama susitarti, kad konservatoriai ir LPKTS tarpusavyje nekonkuruos bent dešimtyje vienmandačių rinkimų apygardų.

“Manau, kad LPKTS kandidatai galėtų balotiruotis maždaug 10 apygardų”, teigė J. Razma. Jis neįvardijo konkrečių apygardų. Konservatoriai laikosi taktikos kol įmanoma neskelbti savo kandidatų "vienmandatininkų" pavardžių, kad tuo nepasinaudotų politiniai oponentai.

Anot J. Razmos, tebėra diskutuotinos dar kelios vienmandatės apygardos, kuriose ketinimų balotiruotis turi abiejų partijų atstovai. Pasak konservatoriaus, šiose apygardose bus bandoma išsiaiškinti rinkėjų favoritus per sociologines apklausas arba apsispręsti burtų keliu.

Be kita ko, sutarta ir dėl LPKTS atstovų dalyvavimo konservatorių partijos rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardoje.

Penktuoju numeriu TS(LK) sąraše bus pažymėtas LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis. Pasak J. Razmos, be to, pirmajame TS(LK) 30-tuke bus dar keturi politinių kalinių astovai.

Anksčiau buvo pranešama, kad TS(LK) sąraše sutiko balotiruotis konservatorių partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos lyderis Antanas Stasiškis, kuris įrašytas ketvirtuoju numeriu.

TS(LK) vykdomasis sekretorius J. Razma dėl šių sąrašo papildymų iš 4-sios pozicijos nuslydo į šeštąją.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Linkevičius prašo Vokietijos ministro perduoti Lietuvai Nepriklausomybės aktą (16)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai Berlyno diplomatiniame archyve rastą 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

SADM skandale aiškėja naujos aplinkybės: darbuotojai pasakoja apie klastingas schemas (24)

DELFI aprašius situaciją, kai apie galimą valstybės lėšų švaistymą Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (SADM) pranešusios Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos sulaukė sistemos kirčio – buvo pradėta ieškoti, kaip jas nubausti, į viešumą ėmė kilti naujos detalės.

R. Karbauskis: G. Kėvišas ieško politinio užtarimo (38)

Kreipdamasis į Seimą valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas ieško politinio užtarimo, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prof. L. Mažylis tiesiogiai iš Berlyno pasidalino įspūdžiais apie Vasario 16-osios akto originalo atradimą (1)

Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris pasidalino savo įspūdžiais.

„120s“ žinios: Berlyne aptiktas Lietuvos nepriklausomybės aktas ir kaip šventė „Brexit“ šalininkai

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.