Konservatoriai ruošiasi atmesti prezidento veto

 (12)
Konservatoriai kitą savaitę pamėgins sutelkti parlamentines pajėgas, kad atmestų prezidento veto Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, be kita ko, numatančioms atsisakyti antrojo turo vienmandatėse apygardose.
Ketvirtadienį Seimas bendruoju sutarimu pritarė po pateikimo prezidento Valdo Adamkaus grąžintam pakartotinai svarstyti Seimo rinkimų įstatymui.

Prezidento dekretą dėl grąžinamo svarstyti įstatymo bei V. Adamkaus teikiamų pataisų parlamentarams pristatė prezidento patarėjas Darius Kuolys.

Kaip BNS sakė vienas konservatorių lyderių, Seimo kancleris Jurgis Razma, kitą antradienį numatytas tolesnis svarstymas, ir konservatoriai išnaudos visas galimybes, bandant įveikti veto. Norint atmesti prezidento veto, būtina 71 Seimo nario parama.

Pasak J. Razmos, nors "formalaus frakcijos sprendimo dar nėra, negirdėjau, kad kuris nors frakcijos narys atsisakytų įveikti veto".

"Planuojame tai daryti, ir nepasakyčiau, kad padėtis beviltiška", sakė J. Razma. Anot jo, veto atmetimą paremtų kai kurie atskiri Seimo nariai bei kai kurių frakcijų nariai.

Manoma, kad prieš prezidento veto, be 51 narį turinčios konservatorių frakcijos, gali balsuoti 12 krikščionių demokratų frakcijos narių bei 12 narių turintys nuosaikieji konservatoriai.

Dekrete prezidentas teigia, kad įstatymas iš esmės keičia rinkimų tvarką prieš pat Seimo rinkimus, naujos sistemos neaptarus nei su visuomene, nei su politinėmis partijomis ir organizacijomis.

Be to, prezidento nuomone, įstatymo nuostata dėl pakartotinio balsavimo atsisakymo vienmandatėse apygardose nesuteikia galimybės partijoms deramai pasiruošti Seimo rinkimams ir gali turėti neigiamos įtakos daugiapartinės politinės sistemos raidai.

Prezidentas siūlo grąžinti ankstesnes įstatymo nuostatas, numatančias du rinkimų turus.

Dabar 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose pagal proporcinę rinkimų sistemą, kuomet balsuojama už partijų ar jų koalicijų sąrašus, ir 71 - vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę dviejų turų sistemą, balsuojant už atskirus kandidatus.

Manoma, kad Seime priimtos rinkimų pataisos naudingos populiariausioms arba drausmingiausią elektoratą turinčioms partijoms. Lietuvos atveju, tai yra Naujoji sąjunga (socialliberalai) bei Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

Seimo rinkimai vyks spalio 8 dieną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

G. Steponavičius stabdo narystę partijoje (189)

Seimo narys Gintaras Steponavičius pirmadienį pranešė stabdantis narystę Liberalų sąjūdyje, paaiškėjus, kad teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas

J. Bernatoniui gaila atsistatydinančio J. Pagojaus (66)

Laikinasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako tenkinsiantis bendrapartiečio socialdemokrato Juliaus Pagojaus prašymą atsistatydinti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus (VVTAT) pareigų bei sako apgailestaujantis, jog jaunas žmogus turi palikti tarnybą.

Socialdemokratai paskelbs naują kandidatą į teisingumo ministrus (25)

Socialdemokratai pirmadienį turėtų viešai paskelbti, ką siūlo į teisingumo ministrus. Tai turėtų paaiškėti po valdybos narių susitikimo su partijos skyrių pirmininkais.

J. Pagojus traukiasi iš VVTAT vadovo pareigų ir stabdo narystę partijoje papildyta (202)

Teisingumo ministro pareigų taip ir nepradėjęs eiti socialdemokratas Julius Pagojus pirmadienį pranešė, kad traukiasi iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos (VVTAT) direktoriaus pareigų bei stabdo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Rusijos propaganda labiausiai veikia tautines mažumas (402)

Tai, apie ką Lietuvoje kalbama jau senokai, pagaliau oficialiai pripažino Europa – ji patiria informacinių Rusijos atakų. Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad rusiška propaganda, kaip ir „Islamo valstybės“, grasina suverenitetui, politinei nepriklausomybei, žmonių saugumui ir Europos Sąjungos valstybių teritoriniam vientisumui. Atsakas į rezoliuciją buvo staigus: Kremliaus kontroliuojama televizija apkaltino Baltijos šalis įsukta neregėta bauginimo akcija, žmonės esą gąsdinami Rusijos karine grėsme.