R. Juknevičienė antradienį vakare pasidalijo nuotrauka iš oro uosto, vaizdžiai aprašydama, kokios mintys jai kyla pamačius į Meką atsisukusį musulmoną.
„Laukiu sodinimo į lėktuvą Vašingtonas-Frankfurtas. Priešais mane jaunas vaikinas meldžiasi atsisukęs į Meką. Viskas gerai turbūt, bet mintys kyla įvairios“, - paskelbė žinoma konservatorė.
Šiuo metu šis „Facebook“ įrašas nebeegzistuoja – politikė jį pašalino, galbūt reaguodama į pasipiktinimo bangą. Vis dėlto budrūs internautai padarė R. Juknevičienės pareiškimo kopijas, kurios „Facebook“ sklinda žaibo greičiu.
R. Juknevičienė: įrašas buvo nebaigtas
DELFI pavyko susisiekti su R. Juknevičiene. Konservatorė patikino ištrynusį įrašą apie besimeldžiantį musulmoną, mat jis buvo „nebaigtas“.
„Jis buvo nepabaigtas, darant copy paste (rašiau užrašuose). Turėjau bėgti registruotis, todėl jo nėra mano paskyroje, kaip matote“, - teigė Seimo narė.
Vis dėlto žodžių apie „įvairias mintis“ žvelgiant į musulmono maldą ji neišsižada. „Man gražu, kai žmonės meldžiasi. Šio vaikino šviesus veidas ir pasitikėjimas Dievu prieš skrydį mane tikrai sužavėjo. Tačiau natūralu, kad po diskusijų NATO parlamentinėje asamblėjoje apie ISIS ir buvusius įvykius, kyla visokių minčių“, - tęsė R. Juknevičienė.
Politikė patikino pasišnekėjusi su oro uoste besimeldusiu vaikinu ir galinti atsiliepti tik gerai. „Ne visi žmonės tikėjimą panaudoja geram. Tie, kurie žudo krikščionis Irake, prisidengdami Islamu, tikrai nėra tikintys. Kaip sakė vienas pranešėjas forume, ISIS nėra nei Islamo, nei valstybės. Tikėjimas turi nešti gėrį ir ramybę. Tokios mintys buvo, žiūrint į besimeldžiantį žmogų prie pat lėktuvo trapo. Su juo pabendravome. Tikrai šviesus žmogus“, - teigė konservatorė.
E. Račius: tai liudija apie mus
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo ekspertas Egdūnas Račius teigia, kad tokios žmonių reakcijos į musulmonus demonstruoja Lietuvos monokultūriškumą bei tam tikrą kultūrinį tamsumą.
„Mes Lietuvoje išties esame monokultūriška nacija ir atpažįstame tik tokį elgesį, kuris yra identiškas su mūsų aplinka. Tuo tarpu toks elgesys, kuris mums nekasdienis, mums kelia bent jau nuostabą – nebūtinai iš karto pavojaus jausmą, bet nuostabą. Net asmeniškai galiu pasakyti, kad senais laikais, prieš trisdešimt metų pradėjus keliauti labai keistai atrodydavo, pavyzdžiui, Prahos oro uoste besimeldžiantys žydai. Kažkas tokio nekasdieniško“, - sakė profesorius.
E. Račius pažymi, kad skirtingai nei krikščionims, kitų religijų atstovams melstis reikia kur kas dažniau. Pavyzdžiui, musulmonai sunitai meldžiasi penkiskart per dieną.
„Jiems svarbu ne tiek vieta, kiek intencija ir santykis su Dievu. Musulmoniškose šalyse pamatyti absoliučiai buitinėse vietose – stotyse, turguose – besimeldžiančius žmones yra visiškai natūralu. Kitaip tariant, jeigu Lietuvoje turėtume daugiau musulmonų, galbūt nenustebtume, kad jie meldžiasi tokiose vietose, kurios nėra maldos namai“, - teigė mokslininkas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius pažymi, kad Vakaruose musulmonai jau nevalingai siejami su grėsmėmis: „Prirašyta daug tekstų, kaip žmonės nejaukiai jaučiasi skrisdami ar keliaudami, kur yra pamaldžiai atrodantys musulmonai. Matyt, psichologiškai daugeliui žmonių tai atrodo kaip grėsmė, nes žiniasklaida musulmonus vienareikšmiškai sieja su smurtu“.