Kompensacijos - dar vienai nacių aukų grupei

 (1)
Kompensacijos už priverstinį darbą naciams Antrojo pasaulinio karo metais bus mokamos ir žemės ūkyje bei privačiame sektoriuje dirbusiems asmenims.
Kaip antradienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Vokietijos fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" generalinis įgaliotinis bendradarbiavimui su fondo partnerinėmis organizacijomis Gunteris Saathoffas (Giunteris Zathofas), nuspręsta, kad prievarta nacių Vokietijoje žemės ūkyje ir privačiame sektoriuje dirbę asmenys gali gauti pirmąją Vokietijos įstatymų numatytos kompensacijos išmoką.

Pasak G.Zaathoffo, minėtose sferose dirbusieji darbininkai pirmiausia gaus 268 eurus (925 litus), likusi kompensacijos dalis - 498 eurai (1720 litų) - jiems bus išmokėta vėliau.

"Tačiau dabar negalima prognozuoti, ar į kompensacijų išmokėjimo procesą bus įtrauktos kitos aukų grupės, nes daug kas priklauso nuo bendro pateiktų paraiškų išmokoms skaičiaus", - sakė Vokietijos fondo atstovas.

Iki šiol piniginės išmokos vergavusiems nacių žemės ūkyje nebuvo numatytos, nes nebuvo aišku, ar tam pakaks 426,9 mln. eurų (1,47 mlrd. litų), kuriuos Vokietija pervedė Rusijoje veikiančiam fondui "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Šis fondas tvarko Rusijos, Lietuvos ir Latvijos gyventojų dokumentus, įrodančius padarytą žalą.

Pagal Vokietijos įstatymus, pirmiausia į kompensacijas už priverstinius darbus naciams gali pretenduoti asmenys, kalėję koncentracijos stovyklose ar getuose. Šiai kategorijai priskirti asmenys gali pretenduoti į iki 7,67 tūkst. eurų (iki 26,5 tūkst. litų) dydžio kompensaciją.

Antrajai kategorijai priskiriami asmenys, kurie kalėjo kitose įkalinimo įstaigose ar buvo deportuoti priverstiniams darbams. Jie gali tikėtis iki 3,07 tūkst. eurų (10,6 tūkst. litų) kompensacijos.

Trečiajai kategorijai priklauso asmenys, priverstinai dirbę žemės ūkio srityje bei privačiame ūkyje, deportuoti asmenys, negalintys įrodyti priverstinio darbo pobūdžio, kartu su tėvais deportuoti vaikai ir pan.

Pastarųjų asmenų tarp pretenduojančiųjų gauti išmokas Lietuvoje yra daugiausia. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) užregistravo 22 250 asmenų, pretenduojančių gauti Vokietijos išmokas, iš kurių 85 proc. dirbo šios šalies žemės ūkyje.

Toje pat spaudos konferencijoje dalyvavęs Rusijos fondo "Savitarpio supratimas ir susitaikymas" ekspertizės ir mokėjimų direktorius Sergejus Truchačiovas patikino, kad artimiausiu metu į Vokietiją bus išsiųsti maždaug 1700 Lietuvos gyventojų dokumentai, kurių prašymai išmokėti kompensaciją pripažinti pagrįstais.

Iš viso, anot direktoriaus, Rusijos fondas apsvarstė maždaug 6 tūkst. Lietuvos gyventojų prašymus gauti kompensacijas, iš jų 4 tūkst. pripažinti pagrįstais.

Tačiau LGGRTC direktorės Dalios Kuodytės duomenimis, tik 750 Lietuvoje gyvenančių asmenų iki šiol yra gavę pirmąją kompensacijos dalį.

Tokią lėtą pažangą S.Truchačiovas aiškino tuo, kad dauguma anketų iš Lietuvos yra užpildytos lietuvių kalba, todėl jas reikia išversti, be to didžioji dalis pretendentų į išmokas yra buvę žemės ūkio darbuotojai arba įvairiose nacių stovyklose kalėjo būdami mažamečiai.

Tokiems asmenims Rusijos fondas išmokų iki šiol neskyrė.

Fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" atstovas taip pat pranešė, jog kompensacijų mokėjimo procesą bus siekiama paspartinti, pradėjus Baltijos šalių gyventojams taikyti supaprastintą dokumentų tikrinimo procedūrą.

"Prieš kurį laiką Vokietijos fondas nusprendė pripažinti Alytaus stovyklą koncentracijos stovykla ir laikytis prielaidos, kad ten įkalinti asmenys dirbo priverstinius darbus. Fondas taip pat nusprendė daryti prielaidą, kad visi į Vokietiją 1941-1944 metais išvežti Baltijos šalių gyventojai buvo deportuoti prievarta", - sakė G.Saathoffas.

Iš viso karo metais Trečiajame reiche buvo 7,6 mln. svetimšalių darbininkų iš 20 valstybių.

Lietuvos gyventojai pradėti gabenti darbams į Trečiąjį reichą 1942 metų sausio 28 dieną. Per trejus karo metus išvežta, skirtingais vertinimais, 51-70 tūkst. žmonių.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: trumpas žiemos revanšas prieš šilumą (1)

Paskutinę sausio savaitę žiema vos trumpam sustiprins savo jėgas. Pirmomis dienomis vyraus švelnūs orai, numatomi nedideli krituliai. Savaitės viduryje šaltis sustiprės, bet labiausiai tai pajus tik rytinė šalies dalis. Paskutinėmis dienomis žiema ir vėl išsikvėps, plūstels šiltesnis oras.

Komunikacijos ekspertas apie R. Karbauskį: matėme kenčiantį žmogų, kuris ieškojo būdų išsisukti (42)

Skambiai pranešę, kad jie yra ir bus gerokai skaidresni, sąžiningesni ir atsakingesni nei buvusios valdžioje partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasirodė esą tokie patys. Sandoriai, kurių paaiškinti nelabai pavyksta, santykiai, kurie kelia klausimų, deklaracijose neatsispindinčios lėšos ir mėginimai apkaltinti žiniasklaidą arogancija ir paperkamumu. Tai istorija apie dvejopus standartus, kurie nežinia, ar būtų išaiškėję, jei ne noras pulti, užuot gynusis. Apie šią situaciją ir galimus jos sprendimo būdus laidoje „Savaitė“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai suka nauju keliu (66)

Pernai rudenį sukako 25 metai, kai Lietuva atnaujino diplomatinius santykius su Lenkija. Jei kas galėtų ir švęsti, anot politologų, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai. Politiniu lygiu buvo bendradarbiaujama su pertrūkiais. Šalių užsienio reikalų ministrų susitikime viltasi stiprinti politinį bendradarbiavimą ir spręsti tautinių mažumų problemas.

Signatarų kvartale vyrauja tikras chaosas (198)

Vadinamasis Signatarų kvartalas Pavilnio rajone yra vienas problemiškiausių visame Vilniuje. Ten jau kurį laiką vyrauja chaosas ir netvarka su statybomis, tačiau valstybinės institucijos su tuo tvarkosi sunkiai.

Seimo nariai ir meras Vilniuje pasigenda miesto muziejaus (58)

Sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius sulaukė grupės parlamentarų raginimo steigti Vilniaus muziejų.