Kompensacijos - dar vienai nacių aukų grupei

 (1)

Kompensacijos už priverstinį darbą naciams Antrojo pasaulinio karo metais bus mokamos ir žemės ūkyje bei privačiame sektoriuje dirbusiems asmenims.

Kaip antradienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Vokietijos fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" generalinis įgaliotinis bendradarbiavimui su fondo partnerinėmis organizacijomis Gunteris Saathoffas (Giunteris Zathofas), nuspręsta, kad prievarta nacių Vokietijoje žemės ūkyje ir privačiame sektoriuje dirbę asmenys gali gauti pirmąją Vokietijos įstatymų numatytos kompensacijos išmoką.

Pasak G.Zaathoffo, minėtose sferose dirbusieji darbininkai pirmiausia gaus 268 eurus (925 litus), likusi kompensacijos dalis - 498 eurai (1720 litų) - jiems bus išmokėta vėliau.

"Tačiau dabar negalima prognozuoti, ar į kompensacijų išmokėjimo procesą bus įtrauktos kitos aukų grupės, nes daug kas priklauso nuo bendro pateiktų paraiškų išmokoms skaičiaus", - sakė Vokietijos fondo atstovas.

Iki šiol piniginės išmokos vergavusiems nacių žemės ūkyje nebuvo numatytos, nes nebuvo aišku, ar tam pakaks 426,9 mln. eurų (1,47 mlrd. litų), kuriuos Vokietija pervedė Rusijoje veikiančiam fondui "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Šis fondas tvarko Rusijos, Lietuvos ir Latvijos gyventojų dokumentus, įrodančius padarytą žalą.

Pagal Vokietijos įstatymus, pirmiausia į kompensacijas už priverstinius darbus naciams gali pretenduoti asmenys, kalėję koncentracijos stovyklose ar getuose. Šiai kategorijai priskirti asmenys gali pretenduoti į iki 7,67 tūkst. eurų (iki 26,5 tūkst. litų) dydžio kompensaciją.

Antrajai kategorijai priskiriami asmenys, kurie kalėjo kitose įkalinimo įstaigose ar buvo deportuoti priverstiniams darbams. Jie gali tikėtis iki 3,07 tūkst. eurų (10,6 tūkst. litų) kompensacijos.

Trečiajai kategorijai priklauso asmenys, priverstinai dirbę žemės ūkio srityje bei privačiame ūkyje, deportuoti asmenys, negalintys įrodyti priverstinio darbo pobūdžio, kartu su tėvais deportuoti vaikai ir pan.

Pastarųjų asmenų tarp pretenduojančiųjų gauti išmokas Lietuvoje yra daugiausia. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) užregistravo 22 250 asmenų, pretenduojančių gauti Vokietijos išmokas, iš kurių 85 proc. dirbo šios šalies žemės ūkyje.

Toje pat spaudos konferencijoje dalyvavęs Rusijos fondo "Savitarpio supratimas ir susitaikymas" ekspertizės ir mokėjimų direktorius Sergejus Truchačiovas patikino, kad artimiausiu metu į Vokietiją bus išsiųsti maždaug 1700 Lietuvos gyventojų dokumentai, kurių prašymai išmokėti kompensaciją pripažinti pagrįstais.

Iš viso, anot direktoriaus, Rusijos fondas apsvarstė maždaug 6 tūkst. Lietuvos gyventojų prašymus gauti kompensacijas, iš jų 4 tūkst. pripažinti pagrįstais.

Tačiau LGGRTC direktorės Dalios Kuodytės duomenimis, tik 750 Lietuvoje gyvenančių asmenų iki šiol yra gavę pirmąją kompensacijos dalį.

Tokią lėtą pažangą S.Truchačiovas aiškino tuo, kad dauguma anketų iš Lietuvos yra užpildytos lietuvių kalba, todėl jas reikia išversti, be to didžioji dalis pretendentų į išmokas yra buvę žemės ūkio darbuotojai arba įvairiose nacių stovyklose kalėjo būdami mažamečiai.

Tokiems asmenims Rusijos fondas išmokų iki šiol neskyrė.

Fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" atstovas taip pat pranešė, jog kompensacijų mokėjimo procesą bus siekiama paspartinti, pradėjus Baltijos šalių gyventojams taikyti supaprastintą dokumentų tikrinimo procedūrą.

"Prieš kurį laiką Vokietijos fondas nusprendė pripažinti Alytaus stovyklą koncentracijos stovykla ir laikytis prielaidos, kad ten įkalinti asmenys dirbo priverstinius darbus. Fondas taip pat nusprendė daryti prielaidą, kad visi į Vokietiją 1941-1944 metais išvežti Baltijos šalių gyventojai buvo deportuoti prievarta", - sakė G.Saathoffas.

Iš viso karo metais Trečiajame reiche buvo 7,6 mln. svetimšalių darbininkų iš 20 valstybių.

Lietuvos gyventojai pradėti gabenti darbams į Trečiąjį reichą 1942 metų sausio 28 dieną. Per trejus karo metus išvežta, skirtingais vertinimais, 51-70 tūkst. žmonių.

BNS
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Velyknakčio atgimimas. Kurios Velykos – tikrosios? (9)

2014 balandžio mėn. 19 d. 19:19
Ugnies laužais prie bažnyčių šeštadienio vakarą prasidės Velyknakčio liturgija, kurią galima vadinti atgimusia iš naujo.

Kodėl popiežius neprabyla apie Rusijos veiksmus? (173)

2014 balandžio mėn. 19 d. 16:29
Artėjant 2003-iųjų metų Velykoms Šventasis sostas įkalbinėjo Amerikos administraciją nepradėti karinės operacijos „Irako laisvė” prieš diktatorių Saddamą Husseiną, popiežius Jonas Paulius II net pasiuntė buvusį apaštalinį nuncijų Jungtinėse Valstijose kardinolą Pio Laghį pas JAV prezidentą George Bushą su „taikos misija”.

Lietuvoje 10 m. gyvenantis libanietis Ossama: galvoju beveik kaip lietuvis (11)

2014 balandžio mėn. 19 d. 14:31
„Man keista, kai klausia: „O tai kaip tau čia?“ Gyvenu, adaptuojuosi ir nėra taip, kad galvočiau: „O kaip pas mus buvo...“ Galvoju beveik kaip lietuvis. Galiu pasakyti – čia jau beveik mano namai“, – užtikrina libanietis virtuvės šefas Ossama Charafeddine`as, Lietuvoje gyvenantis dešimt metų.

Be optimizmo: gyvenimas Lietuvoje tik blogėja (160)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:52
Be optimizmo: gyvenimas Lietuvoje tik blogėja
DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Du trečdaliai - 64 proc.- Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę ir tik kas trečias (34 proc.) mano, kad gerėja.

Apklausa: Seimo nariams jau laikas susikrauti daiktus (86)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:47
Loreta Graužinienė ir Viktoras Uspaskichas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Labiausiai Lietuvoje pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai patikimos institucijos, visuomenės vertinimu, yra Loretos Graužinienės vadovaujamas Seimas ir partijos, rodo apklausa.