Po DELFI aprašytos istorijos apie Švedijoje sulaikytą ir atgal Norvegijai perduotą septynmetį Lietuvos pilietį, internetas knibžda faktais ir pramanais, už ką šioje šalyje gali būti atimti vaikai.
Jei reikalai iš tiesų pakrypsta šia linkme, paprastai žmonės pagalbos kreipiasi į Lietuvos ambasados Norvegijoje pirmąją sekretorę Jurgitą Bilvaisienę, kurios ir paprašėme pakomentuoti, kokias klaidas dažniausiai daro ir ko apie „Barnevernet“ nežino lietuviai.
Dažniausios klaidos
„Norvegijoje griežtai negalima iš mokyklos išsivežti vaiką, kada nori. Jei tėvai iš anksto žino, kad teks praleisti pamokas, reikia apie tai informuoti mokyklą. Netgi prašyti leidimo, jei vaikas kelias dienas pavėlavęs grįš iš atostogų“, – paklausta, kokiomis klaidomis tarnybų dėmesį dažniausiai patraukia lietuviai, komentavo J. Bilvaisienė.
Ambasados atstovės žodžiais, Lietuvos gyventojams tai svarbu žinoti, nes per atostogas tėviškėje lanko artimuosius ir dažnai įsivaizduoja, kad kai galės, parveš vaiką į mokyklą. „Norvegijoje taip nėra. Reikia prašyti leidimo“, – pakartojo pirmoji sekretorė.
Lietuvos ambasados darbuotojai taip pat pastebi iš Lietuvos į Norvegiją atvykusių žmonių „pomėgį“ laisvai vedžioti vaikus į darželius. „Jei nurodyta valanda, kada reikia atvesti pusryčiams, tai ir reikia daryti. Nėra taip, kaip esame įpratę Lietuvoje – kada noriu ir galiu, tada atvedu vaiką“, – pasakojo ambasados darbuotoja.
Prie vaiko negali išgerti ir vyno taurės?
Alkoholio vartojimas – bene daugiausia diskusijų internete keliantis klausimas. Kaip rašoma forumuose, Norvegijoje ir taurė vyno ar bokalas alaus gali būti panaudotas prieš tave.
„Jeigu vaikas pasako, kad tėvai visą vakarą šventė ir todėl jis pavėlavo į mokyklą, tai jau yra blogai“, – konstatavo J. Bilvaisienė. – Tačiau, kaip mums yra komentavę „Barnevernet“ atstovai, taurė vyno per pietus nieko tokio. Kas kita, jei po gimtadienio vaikas neatvedamas į darželį ir dar pasako, kad buvo didžiulis balius“.
Kalbant apie barnių decibelus, J. Bilvainienė pateikė konkretų pavyzdį iš savo darbo patirties. Kaip pasakojo Norvegijoje su šeima gyvenantis lietuvis, jis – žemaitis, žmona – ukrainietė, abu karšto būdo, tad pasipyksta, bet vaikų nemuša. „Tačiau norvegai traktuoja, kad jų vaikai gyvena konfliktiškoje aplinkoje. Nors tėvai vaikų nemuša, bet kaimynai juos skundžia tarnyboms dėl skandalų, kurie kenkia mažiesiems, nes jie negali jaustis saugūs“, – komentavo ambasados atstovė.
Pasak DELFI pašnekovės, Lietuvos piliečiai tik laimi, jei susidūrę su Norvegijos tarnybomis kreipiasi pagalbos į Lietuvos ambasadą. Kai kurie netgi atsiunčia komisijos sprendimus.
„Tokiais atvejais mes galime konkrečiai pasižiūrėti, ar jie atitinka įstatymą. Mums duota priemonių kovoti už savo žmones. Tik tiek, kad labai retai nebūna dūmų be ugnies. Atsimenu tik vieną tokį atvejį – šeima tuokėsi ambasadoje, jau turėdami vaikučių, kurie vėliau pateko į tarnybos akiratį, buvo paimti. Tik tiek, kad labai greitai juos sugrąžino“, – prisiminė J. Bilvaisienė.
Paklausta, dėl ko konkrečiai tuomet šeima neteko vaikų, pirmoji sekretorė minėjo įtarimus: „Mokykloje vieną kartą per mėnesį tėvai kviečiami pasikalbėti apie vaikų progresą, kaip jie vystosi, ką pasakė. Kartais tie vaikučiai šį tą ir pasako, kad skriaudė, nenupirko žaislo. Tačiau, kaip minėjau, tuo konkrečiu atveju vaikai buvo iš karto grąžinti“.
Kaip „Barnevernet“ gavo tokius įgaliojimus
O kaip su teiginiu, kad Norvegijoje vaiko nepaprašysi ir šiukšlių išnešti – jei pasiskųs, bus traktuojama, kaip prievarta?
Kad galėtų atsakyti į klausimą apie poveikio vaikui ribas, Lietuvos ambasados pirmoji sekretorė priminė 1953 metus, kai Norvegijoje buvo priimtas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fizinių bausmių ir psichologinio smurto. Visuomenėje šis įstatymas iššaukė didžiules diskusijas, tačiau smurto prieš vaikus grandinė buvo nutraukta.
„Tie įstatymai gal kažkiek buvo perlenkti, tačiau tokia buvo būtinybė. Tarnybos numatė, kad bus didžiulis norvegų pasipriešinimas ir pasiruošė jį atlaikyti tam, kad užaugintų naują kartą, kuri prieš savo vaikus niekada nenaudotų smurto, nes patys nebūtų jo matę. Tuomet ir buvo sukurta „Barnevernet“ tarnyba, jai suteikti didžiuliai įgaliojimai.
„Žvelgiant istoriškai aišku, kodėl „Barnevernet“ tokia atspari mūsų spaudimui – savu laiku jie patyrė ir savo visuomenės spaudimą, tačiau iškeltą tikslą pasiekė, taigi įstatymo suteikti dideli įgaliojimai ir praktika pasiteisino – Norvegijoje auga jau trečia karta, auklėjama be smurto“, – komentavo Lietuvos ambasados atstovė.
Vietoje „Barnevernet“ advokato, ieško tautiečio
Jeigu žmonės nepasitiki Norvegijos tarnybomis, iškilus problemoms dėl vaikų, gali kreiptis į Lietuvos ambasadą Norvegijoje. „Su mumis žmonės be baimės konsultuojasi netgi tokiais klausimais: „Man „Barnevernet“ grąžino vaikutį, ar galiu dabar važiuoti į Lietuvą?“ Mes išsiaiškinam bylos aplinkybes, apribotos ar neapribotos vaiko globos teisės ir, jei ne, sakome, kad žmogus gali drąsiai važiuoti ir kuo greičiau. Yra buvę daug tokių atvejų“, – sakė pašnekovė.
Pagalbos teiraujasi ir norintys Norvegijoje susisiekti su savo tautiečiu advokatu. „Barnevernet“ skiria savo advokatą. Tačiau dažnu atveju tai tikrai žmonėms būna nepriimtina. Kai kada sutaupoma laiko iš karto kreipiantis į žmogų, kuris gerai išmano Lietuvos ir Norvegijos įstatymus bei moka lietuviškai. Paskutinės istorijos atveju, kai mamai pavyko teisėtai į Lietuvą parsivežti vaiką, jai padėjo advokatė Sandra Latotinaitė, su kuria bendradarbiauja ir Lietuvos ambasada“, – sakė J. Bilvaisienė.
Per pastaruosius trejus metus į Lietuvos ambasadą Norvegijoje dėl tarnybų paimtų vaikų kreipėsi apie 10 Lietuvos piliečių. Dauguma bylų išsisprendė šeimų naudai. Vis dėlto, tris atvejus J. Bilvaisienė vadino komplikuotais. Naujausiąjį, kai dėdės bandytas į Lietuvą išvežti septynmetis buvo sulaikytas Švedijoje ir sugrąžintas Norvegijos tarnyboms – vienas jų.
„Mūsų žiniomis, vasario 10 dieną dėl šio atvejo byla turėjo būti išspręsta mamos naudai. Dabar jau dėl to abejoju. Norvegai turės daug argumentų prieš. Problemas reikia bandyti problemą baigti spręsti teisiniu keliu“, – mano J. Bilvaisienė.
Lietuvos ambasados Norvegijos duomenimis, šio metu „Barnevernet“ akiratyje iš viso yra 53 tūkst. Norvegijoje gyvenančių vaikų. 87 proc. jų gyvena savo šeimose. 17 proc. atvejų laikomi komplikuotais, tad vaikams teikiama laikina arba nuolatinė globa. Kaip pabrėžė ambasados atstovė, Lietuva šiuo požiūriu - išskirtinė, absoliuti dauguma tėvų tinkamai rūpinasi savo vaikais, tarnybų dėmesio sulaukia vos vienas kitas atvejis.