Gedimino prospektas ketvirtadienį nusidažė raudonai – dauguma eitynių dalyvių dėvėjo raudonas striukes ir marškinėlius su socialdemokratų simbolika, buvo užsirišę raudonas skareles ir nešė raudonos spalvos balionus. Dalis rankose laikė didžiulius dirbtinius gvazdikus.

Eisenos dalyviai skandavo šūkius „Už laimingą Lietuvą!“, „Tegyvuoja profsąjungos, valio!“, „Tegyvuoja socdemų moterys, valio!“, Dirbantis jaunimas – Europos ateitis!“, Už dirbančią Lietuvą, valio!“.

Dalis praeivių, ypač jaunesnioji karta, išgirdę dirbtinai skanduojamus šūkius, leipėjo iš juoko. Dauguma šventinę dieną Vilniaus gatvėse buvusių žmonių eitynes sutiko su šypsena.

„Prisiminiau anuos laikus, pamenu, grodavo orkestras, man tai jaunystėje būdavo džiaugsminga. Man ir dabar yra ką švęsti, patinka, nes dar pajėgiu nueiti gėlių prisirinkti, pajėgiu vaikščioti ir esu sveika. Svarbu, kad Dievas duotų sveikatos ir nebūtų karo. O duonos šiandien yra, jei kokią dieną neturiu už ką jos nusipirkti, kruopų išsiverdu. Svarbu, kad turiu ką pavalgyt, nebadauju, o kuo mažiau turiu pavalgyti, tuo sveikata geresnė“, – kalbėdama su DELFI, savo požiūrį į eitynes išsakė Vinco Kudirkos aikštėje gėlėmis prekiavusi Roma.

Nešamuose plakatuose skelbta „Didžiuojuosi LSDP“, taip pat išreikštas pritarimas Lietuvos narystei ES.

Eisenos priekyje žygiavo šokėjos ir pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Iš jų paskos ėjo šimtai socialdemokratų ir jiems prijaučiančių. Priekyje žygiavo ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius su šeima. Jis į šventę atsivedė ir raudonai aprengtą anūkę. Šalia žygiavo kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, teisingumo ministras Juozas Bernatonis, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, socialdemokratai Seimo nariai Irena Šiaulienė, Algirdas Sysas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Rimantė Šalaševičiūtė, būrys kitų žinomų socialdemokratų.

A. Butkevičius: sovietmečiu šios šventės buvo dirbtinės

A. Butkevičius žurnalistams sakė manantis, kad Gegužės 1-ąją minima dviguba šventė: Tarptautinė darbininkų diena ir Lietuvos dešimtmetis ES. „Manau, per 10 metų Lietuva pajuto, pamatė, įgijo didžiulę tarptautinę patirtį ir didžiulius pokyčius Lietuvos žmonių gyvenime“, – kalbėjo S. Butkevičius.

Premjeras prisiminė, kad kažkada jam teko žygiuoti ir sovietinėse Gegužės 1-osios eisenose. „Kada mokiausi Šeduvos vidurinėje mokykloje, tame miestelyje nebūdavo organizuojamos eisenos minint Gegužės 1-ąją, bet kažkada jau studijuojant universitete, atsimenu, jau reikėjo", – pasakojo A. Butkevičius.

Jis pasidalijo mintimis, kodėl šiandien ši šventė dalies visuomenės vertinama itin kritiškai. „Aš manau, tai tam tikros psichologinės nuostatos, kurios susiformavo iš sovietinio laikotarpio, nes tai, kas buvo, buvo daugiau daroma dirbtinai, prievartiniu būdu, buvo tokie šūkiai ir lozungai, kurie prasilenkė su paprastų eilinių žmonių realiu gyvenimu. Manau, žmonių viduje susiformavo kitos nuostatos“, – aiškino A. Butkevičius.

Tradicinėmis tapusios eitynės pajudėjo 10 val. nuo Nepriklausomybės aikštės Gedimino prospektu. Eisena pasuko Vilniaus gatve pro Vyriausybę, ejo per Žaliąjį tiltą ir baigėsi pievoje prie Baltojo tilto. Pusę dvyliktos čia prasidėjo šventinis koncertas, kuriame pasirodė pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, „Pop Ladies“, Žilvinas Žvagulis, Jaunimo kamerinis choras „Atžalynas“.

Eitynių dalyvius, kurie į šventę atvyko iš įvairių Lietuvos miestų, lydėjo policijos automobilis.

DELFI primena, kad Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar XIX amžių. 1886 m. gegužės 1 dieną Čikagos policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Tą kartą neapsieita be aukų.

Po trejų metų Paryžiaus II tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio Darbininkų solidarumo diena.