Daugiausia akmeninių kompozicijų galima rasti Karo muziejaus sodelyje, kur vyksta daugybė istorinių minėjimų ir švenčių.
Sodelyje įrengtas memorialas su Amžinąja ugnimi, skirtas pagerbti visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir ypač jai nusipelniusius asmenis. Dauguma tarpukario metais Kaune pastatytų paminklų, sovietinės okupacijos metais buvo nugriauti, atkūrus Lietuvos valstybingumą – atstatyti.
Karo muziejaus sodelyje yra Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai.
Šalia Kauni miesto savivaldybės, Laisvės alėjoje, stovi paminklas skirtas Vytautui Didžiajam, kurio apačioje yra užrašas, skelbiantis, kad šis monumentas skirtas Lietuvos galybės kūrėjui.
Kitoje Laisvės alėjos pusėje, šalia Muzikinio teatro esančiame sodelyje, stovi žymiausiems XX amžiaus Lietuvos kompozitoriams ir teatro atstovams skirti paminklai. Čia galima pamatyti Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Stasio Šimkaus paminklus.
Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje stovi trijų Lietuvos prezidentų monumentai - Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus paminklai.
Senamiestyje yra religine prasme Lietuvai svarbių žmonių paminklai. Už rotušės, šalia Kauno kunigų seminarijos į praeivius „žiūri“ vyskupo Motiejaus Valančiaus akmeninė skulptūra. Už maždaug 100 metrų mąstytojo pozoje „sėdi“ Maironio paminklas. Santakos parke 2011 metais atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, skirtas paminėti 1993 metais Katalikų bažnyčios vadovo apsilankymą Lietuvoje.
Kaune taip pat galima pamatyti lakūnų S. Dariaus ir S Girėno, kompozitoriaus Danieliaus Dolskio paminklai.