Tiek V. Juozaitis, tiek verslininkai primygtinai prašė vertinti rekonstrukcijos rezultatus tik pabaigus visus darbus. Su tuo sutiko ir posėdyje dalyvavę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai.
Kaip konstatavo dauguma KAUET narių, Laisvės alėjos 90-ojo pastato rekonstrukcija nėra itin vykusi, tačiau tai nėra ir itin didelis blogis, kurio pavyzdžių centrinėje miesto gatvėje galima rasti kur kas daugiau.
Tačiau daugiau nei 3 valandas trukusios audringos diskusijos metu buvo galima išgirsti ir kitokių nuomonių.
Laimina rekonstrukciją
KAUET, kuriai priklauso geriausi ir žymiausi Kauno architektai, Laisvės alėjos 90-tojo pastato projektą svarstė dar 2008 metų vasarį. Tuomet nors ir ne vienbalsiai, pastato rekonstrukcijai pritarta.
Tačiau trečiadienį kai kurie, o ypač vyresnės kartos architektai prabilo, kad šiandien realybėje mato visai ką kita nei buvo pristatyta prieš dvejus metus. Pastatą rekonstruojantys verslininkai tai kategoriškai atmetė ir savo ruožtu metė kaltinimus architektams, kurie „vieną dieną kalba viena, o kitą jau keičia savo nuomonę“.
Kilus visuomenės nepasitenkinimo bangai KAUET dar kartą apsvarstė rekonstrukciją. Ir šį kartą konstatuota, kad šis konkretus atvejis nėra toks jau prastas, kad sukeltų tokią audringą reakciją. Taip pat ekspertai siūlė vystyti projektą toliau. Tiesa KAUET tuo pačiu pripažino, kad antstatas nedera su aplinka ir už tai prisiėmė atsakomybę bei tikino, kad ateityje projektus vertins atidžiau.
Užbaigti neleisti nugriauti
Kurioje vietoje šiame sakinyje dėti kablelį nuomonės išsiskyrė.
„Pastato rekonstrukcija dar nebaigta. Antstatas praktiškai baigtas, tik iš vidaus dar nepatraukti skydai. Tai padarius pastatas atrodys visiškai kitaip. Be to, dar nesutvarkyti senojo pastato fasadai“, - teigė projekto autorius V. Juozaitis.
„Aš tikiu, kad būsimas rezultatas bus geras. Ar dar kas nors žino nors vieną projektą, kuris būtų svarstomas dar jo nepabaigus? (...). Kai rekonstrukcija bus baigta, aš tikiu, kad šis pastatas papuoš Kauną“, - kalbėjo vienas pastato šeimininkų verslininkas Rimantas Meška.
Tačiau kai kurie komisijos nariai tuo abejojo. Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas buvo kategoriškas.
„Kai rekonstrukcija bus baigta – šaukštai jau bus pietų ir nieko mes nepakeisime“, - tvirtino R. Žiliukas.
Tuo tarpu kai kurie KAUET nariai apskritai siūlė nesvarstyti šio projekto.
„Tai yra autorinis darbas ir neetiška jį svarstyti. Be to, rekonstrukcija dar nebaigta“, - teigė architektas Dalius Šarakauskas.
Taip pat architektai absurdu pavadino galimybę, kad „netrukus be visuomenės pritarimo“ nieko nebus įmanoma projektuoti.
Kreipsis į prokuratūrą
Šiuo metu XIX amžiaus pabaigoje pastatyto, o dabar rekonstruoto pastato aukštis siekia 16,08 metro, o su pagalbinėmis patalpomis, kurios šiek tiek patrauktos nuo pagrindinio fasado ir nėra labai pastebimos – apie 18 metrų.
Nors praėjusiame komisijos posėdyje teigta, kad pastatas per aukštas, statybų inspekcijos pareigūnai dar kartą išmatavo pastatą ir konstatavo, kad nuo projekto nukrypta vos 10 cm.
Laikinajai komisijai vadovaujantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis žada kreiptis į prokuratūrą ar nebuvo pažeistas visuomenės interesas ir ar nebuvo nusižengta teisės aktams.
Tiesa, jau trečiadienį konstatuota, kad formalių pažeidimų nėra, o tuomet šešėlis krenta ant pastato rekonstrukcijos projektą palaiminusių valdininkų.
Dar praėjusiame komisijos posėdyje A. Degutis kategoriškai teigė, kad už akis badančio pastato rekonstrukciją tiesiogiai atsakingi Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė ir Kauno savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Beje, I. Vaškelienė bandė nušalinti A. Degutį nuo komisijos pirmininko pareigų, tačiau toks prašymas buvo atmestas kaip „bandymas išvengti atsakomybės“.