Pasak krašto apsaugos viceministrės Indrės Pociūtės-Levickienės, pretenduoti sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis gali asmenys, atlikę bazinius karinius mokymus ar kitu būdu atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, atitinkantys kariniam laipsniui taikomus amžiaus kriterijus ir pareigybei keliamus išsilavinimo ir specialių žinių reikalavimus, taip pat atitinkantys sveikatos reikalavimus.
Per pastarąjį pusmetį iš daugiau kaip 180 į profesinę karo tarnybą priimtų kareivių daugiau nei 70 proc. buvo kariai, baigę bazinius karinius mokymus. Pirmaisiais tarnybos metais profesinės karo tarnybos jaunesniojo eilinio tarnybinį atlyginimą per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1570 Lt, eilinio kario - apie 1710 Lt, o vyresniojo eilinio - apie 1980 Lt. Kariams tarnybos metu taip pat mokami butpinigiai ir maistpinigiai.
Poreikis ir galimybė priimti daugiau profesinės karo tarnybos kareivių atsiranda pertvarkant kariuomenės struktūrą, ypač Sausumos pajėgų, ir atkuriant pusiausvyrą tarp kolektyvinės gynybos ir teritorijos gynybos užduočių.
Pavyzdžiui, šiemet reorganizavus Klaipėdoje įsikūrusį Lietuvos didžiojo kunigaikščio dragūnų mokomąjį batalioną į motorizuotąjį pėstininkų batalioną, atsirado papildomų galimybių kandidatuoti į profesinės karo tarnybos kareivių (eilinių karių) ir puskarininkių kategorijos pėstininkų specialybes. Pastaruoju metu priimant į profesinę karo tarnybą, šiame regione paklausiausios tarp karinių specialybių buvo jūreiviškos specialybės, ir jų paklausa tebėra.
Papildomas eilinių karių ir puskarininkių pėstininkų poreikis taip pat atsirado pertvarkius Kunigaikščio Vaidoto batalioną iš tiesioginės logistikos bataliono į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną, taip pat ir kituose Sausumos pajėgų padaliniuose.