"Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė po konsultacijų su Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra, nusprendė siūlyti prisidėti prie šios misijos dviem karininkais", - sakoma krašto apsaugos ministrės atstovės spaudai Ugnės Naujokaitytės BNS atsiųstame atsakyme.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, yra gavusi pakvietimą prisijungti prie šios misijos, tačiau tai, jog Vilnius sutinka į misiją siųsti du karininkus dar nereiškia, kad Lietuvos kariai dalyvaus misijoje.
"Kitos valstybės pakankamai aktyviai teikia kandidatus į šią misiją, kandidatai turi praeiti JT atranką, be to, saugumo situacija Sirijoje sparčiai keičiasi, todėl JT gali nuspręsti sustabdyti misijos vykdymą", - aiškino U.Naujokaitytė.
Pasak jos, karių siuntimui užtenka ministrės Rasos Juknevičienės įsakymo ir Seimo mandato nereikia, kadangi tai stebėjimo misija.
Šiuo metu UNSMIS tarnauja 276 kariniai stebėtojai. Pagal galiojantį JT mandatą misijoje gali dalyvauti iki 300 neginkluotų karinių stebėtojų.
Pranešama, kad nuo 2011 metų kovo, kai Siriją apėmė sukilimas prieš prezidento Basharo al Assado režimą, šioje šalyje žuvo jau daugiau nei 11 tūkst. žmonių.
Vakarų šalys vykdo griežtą diplomatinį spaudimą Sirijos režimui. Šiuo atžvilgiu nuosaikiau laikosi veto teisę JT Saugumo taryboje turinčios Rusija ir Kinija. Norint išvengti plataus masto pilietinio karo Sirijoje siekiama įgyvendinti JT bei Arabų Lygos pasiuntinio Kofi Annano taikos planą, tačiau šios pastangos kol kas nesėkmingos.
Neginkluoti Jungtinių Tautų stebėtojai Sirijoje veikia neramiomis sąlygomis. Tarptautinė žiniasklaida yra pranešusi apie sprogimus, nugriaudėjusius šalia stebėtojų automobilių ar jų būstinės.