Trečiadienį vykusiame Etikos ir procedūrų posėdyje politikas aiškino nepastebėjęs įrašytų žodelių, o už jį kaltę prisiėmė komiteto patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, nors kai kurie J. Šimėno kolegos atvirai kalbėjo apie galimą klastojimą.
Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu nusprendė, kad J. Šimėnas yra atsakingas dėl netinkamo komiteto darbo organizavimo, tačiau nuo griežtesnių vertinimų susilaikė.
„Mes sugebėjome apginti gamtos, o ne verslo interesus Seime po svarstymo priimdami pataisą, kad leidžiame hidroelektrinių plėtrą tik iki 141MW. Kad nutiko kitaip, jūs puikiai žinote – atsirado žodeliai „ne mažiau kaip iki“, kuriuos aš irgi iš pradžių palaikiau technine klaida. Pirmiausia aš tai iškėliau frakcijoje, frakcijos nariai girdėjo. Jeigu frakcijoje komiteto pirmininkas būtų ramiai pasakęs: negali būti, tuoj pasiaiškinsime, tai yra techninė klaida... Visi gi puikiai suprantame, visi esame žmonės, visi klystame. Deja, frakcijoje iš pradžių buvo bandoma suklaidinti sakant, kad šitokiai formuluotei pritarta svarstymo metu. Kai aš pasakiau, kad tai buvo mano pataisa ir aš žinau, kad ji buvo ne tokia, tada buvo atsakyta, o kas prisiims atsakomybę už tai, kad dabar įstatymas bus sustabdytas“, - komisijos posėdyje pasakojo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė.
Politikė, kaip ir jos kolega Algis Čaplikas, sako galį suprasti, jeigu įstatyme atsiradę papildomi žodžiai būtų buvę pavadinti technine klaida, tačiau esą net keletą kartų atkreipus J. Šimėno dėmesį, jis į tai nereagavo, aiškino, kad viskas yra gerai, o A.Čapliką net apkaltino šmeižtu.
„Jeigu gerai pamenate, tai seniūno pavaduotoja Arūnė Stirblytė nuo šoninio mikrofono atkreipė į tai dėmesį, tačiau Seimas nereagavo, tiesiog patvirtino darbotvarkę ir paliko šį įstatymo projektą priėmimui. Popietinėje darbotvarkėje mes vėl pasitikrinome, šiuo atveju informacija buvo iš A. Stancikienės. Aš paklausiau nuo šoninio mikrofono, ar tai tiesa, ir jei tai tiesa, tai mes negalime nagrinėti šio įstatymo projekto, nes yra padaryta klaida. Komiteto pirmininkas pasakė (aš gerai prisimenu), kad nėra jokios klaidos, reikia nagrinėti ir neva tai čia netiesa, ką mes kalbame“, - pasakojo A. Čaplikas, prispažinęs, kad tokiomis aplinkybėmis užeina noras tikėti sąmokslo teorijomis.
DELFI primena, kad svarstant aptariamąjį įstatymo straipsnį Seime buvo pritarta nuostatai, kad iki 2020 m. hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta „iki 141 MW, suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms".
Tačiau praėjusią savaitę Seimą pasiekė projektas, kuriame teigiama, kad „suminė įrengtoji galia turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 141 MW". Taigi projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip".
„Visi klausimai, kurie buvo susiję su hidroenergetikos plėtros galimybėmis, buvo iš esmės susiję su stambaus verslo interesais, milijoniniais interesais, buvo labai didelis verslo spaudimas. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas lygiai taip pat labai spaudė komiteto narius būtent dėl hidroenergetikos plėtros galimybių. Iš esmės manau, kad jis atstovavo verslui“, - teigė A. Stancikienė.
Pats J. Šimėnas trečiadienį komisijos posėdyje tvirtino jokių dokumentų neklastojęs ir patvirtino, jog minimi žodžiai įstatyme atsirado atsitiktinai. Komisijos narių jis prašė priimti aiškų sprendimą, kuriuo būtų pasakyta, kad įstatymas nebuvo klastojamas.
Politikui pasitarnavo ir komiteto patarėja R. L. Matusevičiūtė, kuri prisiėmė kaltę sau. Moteris pasakojo, kad įstatymo svarstymo metu ji sėdėjo plenarinių posėdžių salėje, viską žymėjosi ir esą net keliuose punktuose buvo vartojama tokia formuluotė „ne mažiau kaip iki“. Dėl šios priežasties tą pačią formuluotę ji paliko ir A. Stancikienės pataisoje. Anot patarėjos, kalbininkai tokiai formuluotei neprieštaravo, be to, ji neva nereiškia didesnio dydžio nei nurodoma riba.
„Prie visų tų punktų buvo įrašyti tie žodžiai, o plenariniame posėdyje buvo diskutuojama tik apie patį skaičių, megavatus ir prirašėme suteikiant pirmenybę toms nepatvankinėms technologijoms. Ir aš po to redaguodama, liko tie žodžiai „ne mažiau kaip iki“ ir prie tų hidroelektrinių, jų specialiai niekas neįrašė, jie tiesiog liko neišbraukti, nors Seimo narės originalus pasiūlymas buvo „iki 141 MW”, o aš žiūrėdama į visą straipsnį supratau būtent taip. Aš supratau būtent taip“, - pasakojo patarėja.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas po posėdžio žurnalistams sakė pats asmeniškai nesuprantąs, kaip tokia svarbi nuostata galėjo prasprūsti J. Šimėnui pro akis, nors politiko klastos neįžvelgė.