„Ypač demokratinėse šalyse informacinis karas labai lengvai pasislepia po nuomonių įvairovės šydu. Deja, Lietuvoje per dvidešimt metų mažai kas pasikeitė užsienio kalbų atžvilgiu ir visa dar jaučiama didelė rusų kalbos įtaka. Apie milijoną žmonių teigia, kad geriausiai iš užsienio kalbų moką rusų. Vadinasi, jie informaciją iš kitur perima tik tos kalbos pagrindu ir negali įsisavinti informacijos iš Vakarų“, - LRT laidoje „Įžvalgos“ teigė M. Martišius.
Kitas laidos pašnekovas Remigijus Misiūnas tyrinėja ankstesnio laikotarpio informacinius karus, tiksliau - Lietuvos kovą prieš LTSR. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius analizuodamas išeivijos veiklą randa ir gana linksmų informacinio karo pavyzdžių.
„Apie 1960-uosius metus į Australiją atvyko SSRS delegacija, kuriai vadovavo Justas Paleckis. Ten lietuvaitė mergina jį užkalbino lietuviškai, papasakojo, kaip myli Lietuvą, paprašė autografo. Paleckis, žinoma, pasirašė, tačiau nepamatė ant ko... Tai buvo prašymas grąžinti Lietuvai laisvę... Paskui visa tai buvo labai plačiai panaudota, kaip Paleckis „kovoja už Lietuvos nepriklausomybę“, – juokingą istoriją pasakojo R. Misiūnas.
Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kaip sovietmečiu susirašinėdami lietuviai savo laiškuose maskuodavo cenzūros draudžiamas mintis ir kaip tautiečiai norėjo pričiupti JAV viešėjusį SSRS užsienio reikalų ministrą Andrejų Gromyką.
Laida „Įžvalgos“ - sekmadienį 16.45 val. per LRT.
Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.