Izraelis negirdi Lietuvos prokuratūros prašymų

 (197)

Lietuvos generalinė prokuratūra prieš keletą dienų raštu kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Aloyzą Sakalą. Sovietų ir nacių okupacijos metų nusikaltimus tiriantys prokurorai "nesusikalba" su Izraelio valstybės institucijomis.

Vos tik mūsų pareigūnai imasi bylų, kuriose lietuvių tautos genocidu kaltinami žydų kilmės asmenys, atsiranda problemų.

Pareigūnų "nesusikalbėjimas" su Izraelio valdžia ne tik kurioziškas - jis pamažu įgauna ir lietuvių diskriminavimo atspalvį.

Gerbiami ponai

"Gerbiamieji ponios ir ponai, - tokiais žodžiais Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo vieną iš Izraelio valstybės Teisingumo ministerijai (TM) prieš dvejus metus išsiųstų prašymų. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra reiškia Jums pagarbą ir, vadovaudamasi 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos, prašo išduoti Nachmaną Dušanskį".

Pareigūnai iš anksto numatė, kad nubausti Izraelyje gyvenantį nusikaltėlį gali būti keblu. Ypatingu solidarumu pasižymintys žydai, be abejo, galėjo gailėtis šiuo metu jau garbingo amžiaus tautiečio. Dėl to generalinis prokuroras Antanas Klimavičius iš anksto sutiko su bet kokiomis sąlygomis: "Tuo atveju, jeigu Izraelio valstybė, prisidėdama prie Europos konvencijos dėl ekstradicijos, įtvirtino teisę atsisakyti išduoti savo piliečius, maloniai prašome apsvarstyti galimybę perimti Nachmano Dušanskio baudžiamąjį persekiojimą".

Nors mūsų šalies prokurorai "maloniai prašė" ir "iš anksto dėkojo", Izraelio pareigūnams šis mandagumas įspūdžio nepadarė. Kai kurie atsakymai nuskambėdavo lyg pasityčiojimas.

Metus trunkančios šventės

1999 m. liepos 26 dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl Semiono Burkojaus (gimusio 1915 m.) Lietuvoje vykdytos nusikalstamos veiklos. Burkojus 1944-1964 metais Lietuvoje dirbo represinėse NKVD ir MVD struktūrose ir "prisidėjo Šiaulių apskrityje slopinant partizaninį judėjimą bei tremiant Lietuvos gyventojus".

Kadangi garbingo amžiaus senolis gyvena Izraelyje, į šios šalies TM Lietuva kreipėsi 2000 m. sausio 26 dieną. Mūsų šalies pareigūnai viso labo tenorėjo Burkojų apklausti, tačiau iš Izraelio nesulaukė jokio atskymo. Daugiau nei po pusmečio, 2000 m. rugsėjo 4 dieną, Lietuva vėl raštu priminė savo pageidavimą.

Izraelio TM atsiliepė, kai po antrojo prašymo išsiuntimo buvo praėję lygiai metai! 2001-ųjų rugsėjo 18 dieną Lietuvos ambasadą Izraelyje pasiekė šios šalies TM atsakymas: "Dėl Izraelyje prasidėjusio religinių švenčių laikotarpio jūsų prašymo neturime galimybės įvykdyti; jis bus išnagrinėtas pasibaigus šventėms".

Kiek metų ar mėnesių žydai švenčia savo religines šventes, Lietuvos prokurorams nebuvo žinoma. Tačiau po 8 mėnesių, 2002 m. birželio 12 dieną, Izraelio policija mūsiškei Generalinei prokuratūrai pranešė nenustačiusi Burkojaus gyvenamosios vietos. Nors pernykštį birželį Generalinė prokuratūra dar kartą tuo pačiu klausimu kreipėsi į Izraelį, atsakymo tebelaukia iki šiol.

Dušanskio nepersekios

Panašiai pareigūnai susirašinėjo ir dėl Nachmano Dušanskio, kaltinamo lietuvių tautos genocidu. Jis prieš pat Nepriklausomybės paskelbimą emigravo į Izraelį. Šiam 1919 metais gimusiam žydų tautybės senoliui Lietuva iškėlė kelias baudžiamąsias bylas pagal 9 nusikalstamos veiklos epizodus (daugiau kol kas nepavyko įrodyti). Dėl to Generalinė prokuratūra 1999 metais kelis kartus kreipėsi į Izraelio TM padėti apklausti Dušanskį kaip liudytoją.

Nesulaukusi atsakymų, Lietuva savo prašymus kelis kartus priminė. 2000 metų vasario 2 dieną Izraelio TM pagaliau LR generaliniam prokurorui atsakė. "Izraelio valstybės institucijos prieš Dušanskį neatlikinės jokių procesinių veiksmų, kadangi Lietuva nes Šima persekioti kitų sovietų represinių struktūrų darbuotojų", kurie esą už Dušanskį labiau kalti. Surinkus pakankamai įrodymų dėl Dušanskio kaltumo, generalinis prokuroras 2001 metų spalio 29 dieną vėl kreipėsi į Izraelio TM dėl Dušanskio ekstradicijos. Daugiau nei po pusmečio, 2002 metų birželio 23 dieną, Izraelio teisingumo ministras lietuviams pakartojo, kad ekstradicija nebus įvykdyta.

Dušanskio akcijų prieš Lietuvoje gyvenusius lietuvius bei žydus bendrininkų dauguma jau mirę arba jų likimai mūsų teisėsaugai nėra žinomi.

Trėmė ir lietuvius, ir žydus

Nachmanas Dušanskis trisdešimt metų (nuo 1940ųjų rugpjūčio iki 1971-ųjų rugpjūčio) organizavo akcijas prieš pokario Lietuvos rezistentus ir jų rėmėjus, dalyvavo trėmimuose. Tai, atlikusi parengtinį tardymą, nustatė Generalinė prokuratūra.

Dušanskis 1941-aisiais dirbo Lietuvos SSR Valstybės saugumo liaudies komisariato - VSLK (NKGB) operatyviniu įgaliotiniu. Tais metais tėvynę buvo priversti palikti daugybė lietuvių šeimų. 1941 metų birželio 13oji, rytas. Dušanskis kartu su VSLK (NKGB) operatyvinės grupės nariais atvažiavo į Telšių apskrities Nevarėnų valsčiaus Virmėnų kaimą. "Operacijos" tikslas buvo netikėtai užklupti ir į Rusijos gilumą ištremti Vilkų šeimą.

Savo namuose Virmėnų kaime tuo metu buvo tik keturiasdešimties metų Elena Vilkienė ir jos trys mažamečiai vaikai: devynerių Henrikas bei Elenutė ir šiek tiek vyresnė Viktorija. Grupei vadovavo Dušanskis. Perskaitęs VSLK (NKGB) viršininko pavaduotojo Morozovo nutarimą, įsakė rengtis ištrėmimui. Elena ir verkiantys, prie jos besiglaudžiantys vaikai buvo prievarta susodinti į sunkvežimį ir nuvežti į Telšius.

Čia viename name slapstėsi 59 metų Antanas Vilkas. Iš čia šeima buvo nugabenta į geležinkelio stotį, įsodinta į traukinį ir po 2 dienų prievarta deportuota iš Lietuvos. Antanas Vilkas atsidūrė Krasnojarsko srities Rešaty lageryje, Elena Vilkienė su vaikais - Komijos ASSR Drynovskyj kaime. Tremties vietoje garbingo amžiaus Antanas po dvejų metų mirė. Jo žmona su vaikais Komijoje priverstinai išgyveno iki 1958-ųjų.

Toji pati 1941 metų birželio 13-oji, tikslus laikas nenustatytas. Dušanskis su pagalbininkais Telšių mieste sulaikė žydų tautybės Lietuvos gyventojus 42-ejų metų Geršoną Volpertą, šešeriais metais jaunesnę Chają Volpertienę ir jų mažametes dukteris 12 metų Hindą bei 9 metų Mirjam. Ši civilių žydų šeima taip pat buvo deportuota iš Lietuvos į SSRS teritoriją.

Kruvinas pėdsakas

1941 metų birželio 25oji, gili naktis. Telšių rajono Rainių miškelyje už antisovietinę agitaciją žiauriai kankintas peiliais, kirviais ir durtuvais, o po to nušautas lietuvis Jonas Antanavičius. Toks pat likimas ištiko lietuvį Vaclovą Gailių bei dar 75 jo likimo draugus.

Antanavičius ir Gailius myriop buvo pasiųsti, kai Dušanskis jiems už vaidinamąjį kontrrevoliucinį nusikaltimą pateikė kaltinimus ir neteisėtai įkalino Telšių kalėjime.

1949 metų spalio 28-oji, 14 valanda. Dušanskis kartu su "bendražygiais" nuvyko į Anykščių apskrities Butkiškių kaime stovėjusią Lietuvos partizanų rėmėjo Juozo Jovaišos sodybą. Ten įrengtoje slėptuvėje dienas leido pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai: Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų vadas Antanas Slučka (Šarūnas), Balys Žukauskas (Princas, Komendantas) ir Joana Railaitė (Vincukas).

Karjeros laiptais sparčiai lipęs Dušanskis tuo metu jau dirbo Lietuvos SSR Kauno apskrities Valstybės saugumo ministerijos (MGB) valdybos 1- ojo poskyrio 2N skyriaus viršininku. Iki dantų ginkluota Dušanskio "komanda" neslėpė ketinanti fiziškai sunaikinti partizanus ir apsupo sodybą. Supratę, jog neprasiverš ir pabūgę būsimų kankinimų, Slučka, Railaitė ir sodybos šeimininko sūnus Juozas susisprogdino granata.

Dušanskis ir jo bendrininkai sodyboje sulaikė partizanų rėmėjas Leonorą ir Bronę Jovaišaites bei Balį Žukauską. Po trijų dienų, spalio 31-ąją, Dušanskis pasirašė nutarimus suimti bei įkalinti Žukauską bei Bronę Jovaišaitę (dokumentus dėl Leonoros įkalinimo pasirašė kitas pareigūnas). O 1950 m. kovo 22 dieną MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu partizanas bei jo rėmėjos buvo išvežti į SSRS lagerius.

1956 m. spalio 12 diena, pusė devynių ryto. Dušanskis tuo metu jau dirbo Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto - VSK (KGB) 4osios valdybos viršininku. KGB 4-oji valdyba garsėjo tuo, kad buvo specialiai įkurta sunaikinti Lietuvos nacionalinio pasipriešinimo sovietų okupacijai judėjimą. Gavęs aukščiausios KGB vadovybės įsakymą suimti Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininką ir vyriausiąjį pasipriešinimo ginkluotųjų pajėgų vadą Adolfą Ramanauską (Vanagą), Dušanskis nuvyko į Kalniečių gatvę Kaune. Čia KGB agento Antano Urbono namuose kaip tik ir viešėjo Adolfas Ramanauskas su žmona Birute Mažeikaite.

Urbonas, kuriam anksčiau Dušanskis buvo pavedęs įgyti Vanago pasitikėjimą ir padėti jį suimti, dar išvakarėse informavo, jog partizanai apsistojo jo namuose. Minėtą rytą dvi kagėbistų grupės (vienai vadovavo pats Dušanskis), vykdydamos Dušanskio parengtą planą, Ramanauską ir Mažeikaitę sulaikė išeinančius iš KGB bendradarbio namų. 1957 m. gegužės 8 dieną Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu buvo nuteista kalėti 8 metus ir išvežta į vieną SSRS lagerių. Tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vanagas buvo sušaudytas.

Prieš pat paskelbiant Nepriklausomybę, 1990 metų vasarį, Dušanskis kreipėsi į KGB viršininką E.Eismuntą dėl galimybės emigruoti į Izraelį ir išvyko iš Lietuvos. Teigiama, kad šį žingsnį Dušanskis žengė, pasigirdus kaltinimams dėl Rainių įvykių. LŽ žiniomis, jis šiuo metu gyvena Izraelio Haifos rajone.

Dvigubi standartai

Istoriko profesoriaus Liudo Truskos duomenimis, 1941 metais NKVD vadovaujamą darbą dirbo 43 lietuviai, 23 žydai ir 72 rusakalbiai. Nesunku nustatyti, kurios tautos atstovų sąlyginai daugiau dirbo šioje represinėje struktūroje. Iš 2 milijonų lietuvių - 43, tuo tarpu iš dešimt kartų mažesnės žydų populiacijos (220 tūkstančių) - 23.

Nepaisant to, Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas gedulingo renginio Paneriuose metu lietuvių tautą ragino atgailauti už "lietuvių mirties būrių" žydams padarytą žalą. Izraelis ne kartą yra pareiškęs, kad žydų genocido nusikaltimams neturi būti taikoma senatis. Bet kai kalbama apie lietuvių tautos genocidą, Izraelis linkęs pritaikyti senatį. Viename LR Generalinei prokuratūrai atsiųstų raštų Izraelio teisingumo ministras Meiras Shitritas tvirtino, kad "nusikaltimai, kuriais kaltinamas Dušanskis, buvo padaryti daugiau nei prieš 30 metų, dėl to Izraelio taikomas senaties terminas jau pasibaigęs".

LŽ paprašė, kad susidariusią situaciją pakomentuotų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas. Parlamentaro teigimu, "Izraelio valdžios institucijos atskleidė savo požiūrį į Lietuvą ir į savo šalies nusikaltėlius". Izraelio Kneseto pirmininkui Sakalas pasiūlytų daugiau neatvykti į Lietuvą. Mat tai, ką Rivlinas "pasakė Paneriuose", yra "ne kas kita, kaip antisemitinių nuotaikų kurstymas".

LR Generalinė prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tiriamos 25 baudžiamosios bylos dėl holokausto laikotarpio nusikaltimų prieš žydų tautybės asmenis. Iš šių bylų 14 jau perduotos teismams (jose kaltinami 22 asmenys), dalis nutrauktos ar sustabdytos. Taip pat ikiteisminis tyrimas atliekamas 18- oje bylų dėl žydų genocido, jose tiriama 130 įtariamų asmenų veikla.

Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"

 
197
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Jungtinės Karalystės kariai: esame labai arti

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 16:36
Antano Gedrimo nuotr.
Šiandien Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai baigia keturis mėnesius trukusią NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse.

Per B. Obamos vizitą – griežta žinia V. Putinui (4)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 16:36
Baltijos valstybių vadovų susitikimas su B. Obama
Dž. G. Barysaitės (lrp.lt nuotr.)
Atverdamas sceną NATO viršūnių susitikimui, kurio diskusijose dominuos didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius krizė santykiuose tarp Rytų ir Vakarų, JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę apsilankys Estijoje, siųsdamas paprastą žinią Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui: nemėginti konfrontuoti su Aljanso narėmis tapusiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis.

Lietuvos laivui teko garbinga misija (5)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 15:57
Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų laivas „Kuršis“ (M54), vadovaujamas kapitono leitenanto Nedo Ignatavičiaus, dalyvaus NATO aukščiausio lygio susitikimo, vyksiančio rugsėjo 4–5 dienomis, Velse (Jungtinė Karalystė), renginiuose.

Mūšis, kuris izoliavo Rusiją: laimėti padėjo propaganda (4)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 15:28
Mūšis, kuris izoliavo Rusiją: laimėti padėjo propaganda
Organizacijos nuotr.
Šie metai yra paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau istorikai susirūpinę, kad visuomenė mažai žino apie mūšio reikšmę ir tuometinės geopolitinės situacijos panašumą į dabartinę.

Euro įvedimas: į viršų „apvalinamos“ algos (89)

2014 rugsėjo mėn. 1 d. 15:02
Nuo sausio ūgtelės valstybės tarnautojų, politikų ir teisėjų algos. Mat Vyriausybei siūloma su euro įvedimu atlyginimus „apvalinti“ dirbančiųjų naudai.