Visa Lietuva buvo išgąsdinta ir sukelta ant kojų. Visi laikraščiai skelbė kraupią žinią, panašią į bene kiekvienam vaikystėje girdėtą sakmę apie „Juodąją ranką“... Tik šįkart gąsdinimai pagrįsti tikrais faktais. Nebuvo kitos temos tomis dienomis Lietuvoje, kai radijas pranešė: „Šiandien prasidėjo maniako medžioklė!“ Cituojamas aukštas pareigas užimantis Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas: „Tai – jau ne žmogus! Tai – vilkas ! Savo aukas jis slepia tvarte po šiaudais...“
Visi atsipūtė, kai prieš Naujuosius Metus maniaką sugavo Kauno rajono, Užliedžių kaimo gyventojai. Paaiškėjo, kad visą Lietuvą gąsdino ir šešių rajonų bei Vidaus reikalų ministerijos kriminalistus už nosies vedžiojo menko išsilavinimo, 22- ejų metų amžiaus pagalbinės mokyklos auklėtinis, kuriam vėliau ekspertai nustatė įgimtą silpnaprotystę. Antanas Varnelis buvo nuteistas mirties bausme. Po metų sušaudytas.
Istorijoje apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos žudiką maniaką buvo padėtas taškas...
Neprabėgo nė dešimties metų...
2001 – ųjų vasarą Lietuva vėl šiurpinama panašiomis laikraščių antraštėmis. Tik šį kartą skelbiama, kad maniakas medžioja studentiško amžiaus merginas, stabdančias pakeleivingas mašinas. Tas nežinomasis taip ir vadinamas – „Pakelių maniakas“. Pagrindinių šalies dienraščių puslapiuose mirga antraštės: „Maniakas keliuose pasėjo mirties baimę“, „Aiškėja, kad merginos sėsdavo į žudiko mašiną ir dingdavo“. Kitaip, nei prieš devynerius metus, šį kartą pabrėžiama, kad žudomos jaunos, simpatiškos, studentiško amžiaus merginos. Visi laikraščiai ir visų televizijos kanalų žinių laidos spausdina ir rodo dingusiųjų, o vėliau rastų nužudytų, nuotraukas. Pranešama, kad visos merginos dingo, o vėliau buvo nužudytos, kai Vilniuje, Savanorių prospekte, stabdė pakeleivingas mašinas.
Radus antrosios merginos lavoną su tuo pačiu mėlynos spalvos kaproniniu trosu ant kaklo, psichologai bando nupasakoti dar neįvardyto maniako portretą: „Dažniausiai žudikai maniakai yra tylūs, ramūs, nekrentantys į akis, sugebantys greitai įgyti žmonių pasitikėjimą. Tačiau turintys seksualinių problemų – jiems nesiseka su moterimis. Tarkim, jie su moterimi pasijaučia impotentais. Todėl maniakai pasirenka kitokį, iškreiptą, pasitenkinimo būdą... Maniakai tenkinasi matydami kančią, matydami, kaip žmogus miršta. Palikti įkalčiai (kaproninio troso kilpos), tikėtina, yra maniako ritualo dalis. Net nebandyti slėpti nusikaltimo pėdsakai, matyt, yra kažkoks jam kažką reiškiantis, o mums – nieko, simbolis.“
Tokie straipsniai spaudos apžvalgose skaitomi per radiją. Nekeista, kad Lietuvoje smarkiai sumažėja pakeleivingas mašinas stabdančių merginų. Vilniuje, Savanorių prospekte prie išvažiavimo iš miesto, jų iš viso nebelieka.
Komisaras būtų galėjęs maniaką nušauti
Kaip elgtis, susidūrus su maniaku?
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorius, medicinos mokslų daktaras Konstantinas Daškevičius, komentuodamas maniako elgesį, filmui pasakojo: „Atpažinti tokį žmogų labai sunku. Galima atpažinti tik to žmogaus susijaudinimą. Kai tas žmogus pradeda dažniau kvėpuoti, parausta veidas, išsiplečia vyzdžiai, prasideda drebulys, prakaitavimas.“
Tokiu atveju moterims patariama jokiu būdu netylėti ir nuolankiai nevykdyti to, kas liepiama. Reikia pakelti balsą. Reikia rėkti kaip ant gyvulio, kaip ant prasikaltusio šuns. Taip. Būtent tai padeda, - kalbėjo patyręs psichiatras.
Anot jo, išsilavinę, komunikabilūs, neužsisklendę savyje vyrai turi mažesnę tikimybę tapti maniakais. Ekspertai pataria saugotis tylenių, neišsilavinusių, negalinčių kalbėti apie save, neturinčių draugų. Maniakai – vieniši žmonės. Jie neturi draugų.
„Jiems trūksta emocinio ryšio su aplinkiniais. Jie yra paskendę savo prisiminimuose ir fantazijose. Sadistinio pobūdžio fantazijose. Kažką kankina fantazijose. Kažką nužudo. Ir tuo mėgaujasi.“
Kankindamas maniakas galvoja apie praeityje sutiktas moteris
Bet norint tuo mėgautis, reikia išgyventi didžiulę neapykantą. “Dažniausiai ir išgyvena“ – sakė ekspertas. „Labai dažnai tokių asmenų kriminalinius poelgius sąlygoja jiems kitų moterų padaryta skriauda. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, vyras turėjo seksualinių problemų ir iš savo moters dėl to išgirdo priekaištų. Atsiranda seksualinė agresija. Tuomet išprievartauta moteris tampa ne tik jo lytinio potraukio patenkinimo objektu, bet tampa ir simboliu. Tampa tų kitų, praeityje sutiktų moterų, baudimo simboliu. Jis nori atkeršyti vienom moterim, žagindamas kitas moteris. Bausdamas ir kankindamas maniakas galvoja apie kitas moteris. Jis galvoja apie tas, kurios praeityje jį įskaudino. Tai gali būti žmona. Motina. Bet kokia praeityje sutikta moteris, kuri jį įskaudino.“
Kitas filmo ekspertas – garsus psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis – komentuodamas žudiko maniako psichologinį portretą, aiškino: „Iš tikrųjų, maniakas žmones suvokia ne kaip gyvus individus, bet kaip instrumentus savo paties poreikiams tenkinti. Tai yra, jo paties mirties baimei sumažinti. Panaikinti. Iš to seka instrumentinis elgesys su žmonėmis. Jis negalvoja apie to žmogaus gyvenimą, to žmogaus ryšius su artimaisiais, jų jausmus. Nieko. Jis siekia tik savo paties pasitenkinimo.“
Maniako pavardės įtariamųjų sąraše nebuvo
Ieškodami siūlo galo, tyrėjai peržiūrėjo visą anksčiau teistų už lytinio pobūdžio nusikaltimus duomenų bazę. Buvo skaitomos visų, anksčiau teistų Vilniaus apskrities prievartautojų ir tvirkintojų anketinės bylos. Pagal prokurorų ir kriminalistų versijas, žudikas turėjo būti vyresnis nei keturiasdešimties metų, anksčiau teistas, gyvenantis tarp Vilniaus ir Vievio. Kasdien trumpėjo potencialių įtariamųjų sąrašas. Vėliau nustatyto maniako pavardės įtariamųjų sąraše niekada nebuvo.
Filme bus išsamiai papasakota, kaip buvo atskleistas „Pakelių maniaku“ pramintas Grigiškių gyventojas Kazys Jonaitis. Bus paaiškinta, kodėl iš pradžių įtarimai krito ant visos Jonaičių šeimos. Įtarinėjamas buvo netgi vienas iš Galinos Jonaitienės sūnų iš kitos santuokos. Vėliau šie įtarimai nepasitvirtino. Priremtas prie sienos, K. Jonaitis prisipažino vienas planavęs ir žudęs kelyje tarp Vilniaus ir Vievio pakeleivingas mašinas stabdžiusias jaunas merginas.
Kad būtumėm tada žinoję...
Vievyje gyvenanti K. Jonaičio išniekintos ir nužudytos 25- erių Eglės V. mama pasakojo: „Kai policija vežėsi į tą miškelį atpažinti kūno, tai visą kelią meldžiausi: „Dieve mano, kad tik ne ji būtų, kad tik ne Eglutė...“ Kai pamatė, abejonių neliko. Nors dukters kūnas jau buvo apiręs ir miško žvėrių apgraužtas, paukščių išlestomis akimis, atpažino iš rūbų ir plaukų. Eglę rado ne taip toli nuo namų, miškelyje. Buvo pasodinta prie medžio ir apdėta šakomis.
Vilniuje dirbančiai, Vievyje gyvenančiai dukrai tėvai visada sakydavo: „Tu nesėsk su bet kuo, vaikeli, kai važiuoji. Stabdyk tik tas mašinas, kurias vairuoja kokie seneliai. Ji taip ir sakydavo, aš, mama, niekada nesėdu į jaunų žmonių mašiną. Bijau.“
K. Jonaitį Eglės mama pamatė teisme. Tada prisiminė, kad tą patį vyrą dukters dingimo vakarą matė stotelėje prie ežero. K. Jonaitis neskubėdamas valė savo automobilio saloną. Ji tada su vyru, dukrai negrįžus įprastu metu namo, važinėjosi aplink jos ieškodami. Dar ketino sustoti ir paklausti, gal matė? „Jis valė mašiną, matyt, nuo to kraujo... Kad būtumėm tada žinoję...“
„Pakelių maniaku“ pramintas K. Jonaitis
Kazys Jonaitis – lietuvis, gimęs 1943 m. Kauno rajone, Algupių kaime. Aštuonių klasių išsilavinimo, profesionalus vairuotojas. Iki paskutinio teistumo jau buvo tris kartus teistas. Du kartus už vagystę, Paskutinį – už žmogžudystę. 1984 m. už aštuonių tūkstančių rublių atlygį sutiko nužudyti pažįstamo žmonos meilužį. Lavoną, uždarytą automobilio bagažinėje, sudegino miške prie Nemenčinės. Už šį sunkų nusikaltimą teismas K. Jonaičiui buvo skyręs penkiolika metų nelaisvės. 1997 m. Prezidentūros malonės komisija K. Jonaičiui suteikė malonę ir į laisvę paleido trejais metais anksčiau. Iš viso K. Jonaitis nelaisvėje buvo praleidęs aštuoniolika metų.
Įdomus sutapimas: K. Jonaičiui grįžus į laisvę, paslaptingai, neaiškiomis aplinkybėmis dingo abu prieš jį tada liudiję žmonės. Jie buvo paskelbti dingusiais be žinios. Vėliau, teismo sprendimu, mirusiais. Ar K. Jonaitis gali būti su tuo susijęs, niekas netyrė.
Iš dviejų ankstesnių santuokų K. Jonaitis turi jau seniai suaugusius dukrą ir sūnų. Vaikai augo be jo. Trečioji K. Jonaičio žmona – Galina Jonaitienė – ukrainietė. Jo bendraamžė. Grigiškių gyventoja. Siuvėja, universitete Ukrainoje studijavusi teisę. Baigė du kursus. Pasikorus pirmajam vyrui, viena augino du sūnus. Už K. Jonaičio ištekėjo šiam jau atliekant bausmę už nužudymą Alytaus kalėjime. Buvo draugavę ne visus metus. Kaip pati moteris pasakojo filme, susipažino, stabdydama pakeleivingą automobilį. Prie sunkiasvorio automobilio vairo sėdėjo K. Jonaitis. Anksčiau žurnalistams yra pasakojusi, kad K. Jonaitis tos pačios kelionės metu ją, neva, bandęs išprievartauti. Po dešimties metų kalbėdama filme to nepatvirtino. Vyrą vadino impotentu. Smerkė dėl to, ką padaręs merginoms. Bet tuo pačiu jo gailėjo.
G. Jonaitienė taip pat buvo teisiama kartu su savo vyru. Už tai, kad naudojosi nužudytų merginų asmeniniais daiktais, žinodama, kad juos vyras įsigijo vykdydamas nusikaltimus ( K. Jonaitis tikino žmonai sakęs, kad dalį daiktų yra pavogęs iš jo pavėžėtų pakeleivių, kad jas žudė, tikino, neminėjęs – aut. pastaba ), nubausta kalėti trejus metus. Nuo bausmės atleista, pritaikius amnestiją. G. Jonaitienė visada tvirtino nežinojusi, kad daiktai įsigyti neteisėtu būdu. Atseit, vyras sakydavo, pirkęs sendaikčių turguje, kur iš tiesų dažnai lankydavosi.
Jis be gailesčio žudė jas
Savo pakeleives K. Jonaitis veždavo sėdinčias ant priekinės sėdynės, šalia vairuotojo. Pabandęs užmegzti pokalbį, joms duodavo paskaityti savo paties rašytą laišką. Kas buvo jame parašyta? Buvęs komisaras J. Dulkė prisiminė: „Jei nežinotum konteksto, net nesuprastum apie ką ten kalbama. Tekstas buvo... apie šuniuką, kuris kažko pasiilgo. Pasiilgo to, ką jis galėtų suteikti.“
Manoma, merginai nepaklusus, K. Jonaitis tuo metu paimdavo plaktuką, kurį vežiojosi paslėptą po laikraščiu prie pavarų perjungimo svirties. Juo trenkdavo per galvą. Visos aukos rastos suknežintomis galvomis. Bet ne visom tas pirmas smūgis būdavo mirtinas. Tada pasukdavo į mišką...
Pats K. Jonaitis ir uždaruose teismo posėdžiuose tikino, kad visos merginos pačios neatsispirdavo jo vyriškam žavesiui, pačios rodydavo iniciatyvą su juo mylėtis ( to žodžio nesinori rašyti šiame kontekste – aut. pastaba ).
Po to reikalaudavo pinigų, grasindavo, kad šantažuos. Pinigų jis neturėdavęs, todėl jam nieko kito nelikdavo. Todėl jas žudė.
Teismas tuo nepatikėjo. Kaltintojų versiją, kad K. Jonaitis prievartavo ir sadistiškai kankino savo aukas, teisme patvirtino ir trys įslaptinti liudytojai. Jais tapo buvę K. Jonaičio kameros Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kaimynai. Anot jų, K. Jonaitis yra atviravęs. Buvęs įslaptintas liudytojas „Petras Kurmelis“ filme sakė: „Jis be gailesčio žudė jas. Jis nežiūrėjo į jų prašymus ir ašaras... Aš pats esu nusikaltėlis, bet aš nekenčiu tų, kurie prievartauja nekaltas mergaites ir jas žudo. Ir dar su tokiu pasitenkinimu pasakoja apie tai.“
K. Jonaitis būdavo nuolat dėl to mušamas kitų suimtųjų ir išmetamas iš kameros. Po teismo jis gyvena vienutėje ir yra, anot Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos, pats konfliktiškiausias iš visų nuteistųjų iki gyvos galvos.
Filmo rengėjus pokalbio metu K. Jonaitis tikino, kad dėl kalėjimo administracijos nesiskaitymo su juo, dėl jo teisių suvaržymo yra paskelbęs bado streiką. Siekia sulaukti nemokamų advokato paslaugų skundo Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre parašyti. Anot jo, kalėjimo administracija jam trukdo tai pasiekti. Paprašyti pakomentuoti, kalėjimo atstovai tikino, kad apie K. Jonaitį nepasakys nė žodžio. Nes, anot jų, kiekvieną apie jį pasakytą žodį K. Jonaitis gali panaudoti savo nesibaigiančiuose skunduose visoms įmanomoms Lietuvos institucijoms. Jį mums atvedė surakintomis rankomis. Ir po valandos išvedė.
Už keturių merginų išžaginimą ir trijų nužudymą teismas K. Jonaitį 2003 m. pripažino itin pavojingu recidyvistu ir nubaudė kalėti iki gyvos galvos. Bausmę paskiriant atlikti ištisai kalėjime. Prokurorai mano, kad K. Jonaičio aukų turėtų būti daugiau, bet to įrodyti nepavyko (dar vieną merginą nužudęs prisipažino pats K. Jonaitis, tik jo nurodytoje vietoje aukos kūno nerasta – aut. pastaba ).
Apie visa tai, tik išsamiau – ketvirtadienį, 20.00 per LNK. „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ su Egidijumi Knispeliu.