Joniškio rajono tarybos vienai iš dviejų opozicinių frakcijų nutarus nedalyvauti Kontrolės komiteto darbe, valdančioji dauguma ir meras Gediminas Čepulis jos atstovams grasina apkalta. Kaip DELFI sakė Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė, jeigu konfliktuojančios politikų grupės neras sutarimo, rajone gali atsirasti prielaidos tiesioginio valdymo įvedimui.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savo atstovus į Kontrolės komitetą proporcingai turi deleguoti visos opozicinės frakcijos. Joniškio rajono tarybai pradėjus darbą, taip ir buvo. Iš pradžių nuo daugumai nepriklausiusių devynių politikų į komitetą buvo deleguota Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rimantė Misiūnienė, išrinkta jo pirmininke.
„Darbas prasidėjo, bet buvo toks momentas, kai praleidau du tarybos posėdžius. Išvažiavau narcizų skinti – sakau, kaip buvo. Dėl to valdantieji mane apskundė Etikos komisijai, nes už vieną mėnesį drįsau pasiimti tarybos nario kanceliarinėms išlaidoms numatytas lėšas. Tada ir pasakiau: jeigu jūs nepasitikite manimi ir turėdami absoliučią valdžią, 16-ką atstovų, perduodate Etikos komisijai Kontrolės komiteto pirmininkę, metate man dėmę, tai, vadinasi, aš netinku šioms pareigoms“, – DELFI aiškino R. Misiūnienė.
Vietos politikės teigimu, jos atleidimo procedūra tęsėsi neįtikėtinai ilgai – net pusę metų. Per tą laiką R. Misiūnienė su dar keturiais valdantiesiems nepriklausančiais politikais susibūrė į opozicinę frakciją. O kiek vėliau apie tai, kad dirbs kaip opozicija, paskelbė likę keturi įvairioms partijoms priklausantys į valdančiąją daugumą neįeinantys tarybos nariai. „Pirmosios“ opozicijos atstovai, turėdami vieno nario persvarą, pasijuto likę mažumoje, mat postai pradėti siūlyti konkurentų atstovams.
Štai tada ši penkių politikų grupė nusprendė neleisti, kad juos ignoruotų, ir pareiškė apskritai nedalyvausianti Kontrolės komiteto darbe – tie, kurie jame dirba, parašė pareiškimus išbraukti juos iš komiteto sudėties, o frakcija paskelbė naujų kandidatų neteiksianti.
„Pirmiausia, negali būti dviejų opozicijų. O jeigu mūsų taryboje penki yra mažiau negu keturi, kuriems atiduodami visi postai, tai kam mes reikalingi? Mes traukiamės iš visur tada“, – DELFI aiškino R. Misiūnienė.
Joniškio rajono meras G. Čepulis, savo ruožtu, teigė, kad tokiais veiksmais vienos iš opozicinių frakcijų nariai pažeidžia Vietos savivaldos įstatymą. „Pagal įstatymą kiekviena frakcija turi į Kontrolės komitetą siūlyti savo atstovus. Kodėl jie nenori deleguoti, nežinau, sunkiai su jais susikalbame. Jie nesutinka su įvairiais tarybos sprendimais, esą jų niekas neklauso. Bet jie jau dveji metai opozicijoje, o per tą laiką nėra teikę nė vieno projekto“, – aiškino meras.
Jeigu opozicionieriai nenori dalyvauti tarybos darbe, G. Čepulio manymu, jie turėtų arba panaikinti savo frakciją – tada jokių pretenzijų šiems politikams nebūtų, arba trauktis iš tarybos.
„Jeigu jie ir toliau savo linkme eis, man neliks nieko kito, kaip organizuoti šios frakcijos narių įgaliojimų nutraukimo procedūrą – apkaltą. Kitaip Vyriausybės atstovas apskrityje jau prie manęs kabinsis, kodėl jokių sprendimų nesiimta. Gali būti prieita iki to, kad Vyriausybės atstovas pasiūlys rajone tiesioginį valdymą, nes nepilnos sudėties Kontrolės komitetas negali dirbti“, – kalbėjo meras.
Tai, kad Joniškio rajone neketinama juokauti, DELFI sakė ir Vyriausybės atstovė A. Jasiūnienė. „Mes politinių dalykų tikrai nevertiname, bet teisine prasme manome, kad pažeidžiamas Vietos savivaldos įstatymas, kuris labai aiškiai sako, kad Kontrolės komitete turi dirbti visų opozicinių frakcijų atstovai. Tarybos nariai turėtų nepamiršti, kad jie turi ne tik teises, bet ir pareigas, taip pat ir deleguoti savo atstovus į komitetus. Kokie politiniai žaidimai bevyktų, nereikėtų užsimiršti, kad tarybos nariai išrenkami atstovauti žmonių interesams ir dirbti rajono labui“, – aiškino ji.
Pastaruoju metu klausimas dėl laikino tiesioginio valdymo savivaldybėje įvedimo buvo iškilęs tik 2015 metais po savivaldybių tarybų rinkimų, kai Kėdainiuose, Šiauliuose, Jurbarke, Širvintose bei Kaune sunkiai sekėsi formuoti naujas savivaldybių vadovybes.
Įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės taryba ir jos suformuotos vykdomosios institucijos netenka savo įgaliojimų. Siūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą Seimui gali pateikti Vyriausybė, gavusi atitinkamą informaciją iš atstovo apskrityje.
