„Istorijos detektyvai“: kaip vokiečiai rengė perversmą Klaipėdoje?

 (11)
Kaip Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos vertino vokiečiai? Kokius veiksmus jie buvo numatę 1924 metais? Kas toks buvo ir kuo pasižymėjo jauniausias 1918m. Vasario 16 – osios akto signataras? Siužetai iš tarpukario Lietuvos jau šį antradienį „Istorijos detektyvų“ laidoje.
Žydai bėga iš 1939 m. Vokietijos prisijungto Klaipėdos krašto
© Vida Press

Lietuviai puikiai žino, kokiu būdu 1923m. pradžioje buvo prisijungtas Klaipėdos kraštas. Tačiau istoriniai šaltiniai teigia, kad po metų vietos vokiečiai istoriją bandė pakreipti savo linkme. Klaipėdos vokiečiai buvo itin nepatenkinti lietuvių valdžia, todėl ėmė planuoti krašto perėmimą.

1924m. liepos 31 dieną Klaipėdos policijos viršininkas sužinojo pritrenkiančią naujieną – po kelių dienų vyks sukilimas, kurio metu Klaipėdos kraštas vėl atiteks Vokietijai. Plano iniciatoriai buvo pasiryžę panaudoti ir jėgą prieš Lietuvos valdininkus.

Tačiau Lietuvos saugumo struktūros jau turėjo galimą veiksmų scenarijų, kas leido užkirsti kelią šiam įvykiui. Viena pikantiška detalė – net ir šiuo atveju galimo perversmo likvidavimas susijęs su moterimis. Šį faktą paaiškinsime laidoje.

Taip pat tęsime pažintį su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais. Šį kartą su istorikais kalbėsime apie kontraversiškai vertinamą Kazio Bizausko asmenybę, jo darbus.

Šio signataro istorija išskirtinė dar ir tuo, kad teisiškai jis negalėjo tapti Lietuvos Tarybos nariu. Kodėl? Priežastis paprasta – neleido taisyklė, kad į šį institutą renkami asmenys turi būti sulaukę 25 metų amžiaus. Tuo metu jis buvo metais jaunesnis.

Tačiau iniciatyvios asmenybės nuopelnus pritemdė jo pozicija lemtingą 1940 m. birželio mėnesį. Nepasitenkinimas A. Smetonos valdymu nustatė ir K. Bizausko nuostatas pasiduoti sovietų režimui. Likimo ironija, tačiau būtent sovietų režimas jį apkaltins priešiška veikla ir nuteis ilgiems kalėjimo metams.

Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu - šį antradienį 22:30val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Po liberalų sprendimo – kukli R. Šimašiaus žinutė feisbuke (116)

Liberalų sąjūdis ryžosi pašalinti iš partijos buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį ir paragino trauktis visus narius, kuriems pareikšti įtarimai. Šiuo metu įtarimai „MG Baltic" ir Eligijaus Masiulio byloje pareikšti Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, kuris pranešė besitraukiantis iš partijos, bet ne Seimo.

D. Trumpas giria Lietuvos įsipareigojimą didinti gynybos biudžetą (34)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Lietuvos įsipareigojimą didinti gynybos biudžetą ir kitąmet krašto apsaugai skirti NATO numatytą 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto rodiklį.

V. Gapšys tapo specialiuoju liudytoju dar vienoje byloje (16)

Buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys tyrime dėl dabar buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Aliukonienės turi specialiojo liudytojo statusą, BNS patvirtino Specialiųjų tyrimų tarybos atstovė spaudai Renata Endružytė.

Politinės korupcijos byla: ką žinome? (24)

Teisėsaugai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareiškus įtarimus Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, BNS pateikia svarbiausius žinomus faktus apie šį tyrimą.

V. Matijošaičio bendražygę klampina rinkliavos mokykloje (245)

Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė, „Vieningo Kauno“ narė dr. Virginija Rupainienė sulaukė nemalonumų – dėl mokykloje esą vykdomų rinkliavų apskųsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) bei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).