Lietuviai puikiai žino, kokiu būdu 1923m. pradžioje buvo prisijungtas Klaipėdos kraštas. Tačiau istoriniai šaltiniai teigia, kad po metų vietos vokiečiai istoriją bandė pakreipti savo linkme. Klaipėdos vokiečiai buvo itin nepatenkinti lietuvių valdžia, todėl ėmė planuoti krašto perėmimą.
1924m. liepos 31 dieną Klaipėdos policijos viršininkas sužinojo pritrenkiančią naujieną – po kelių dienų vyks sukilimas, kurio metu Klaipėdos kraštas vėl atiteks Vokietijai. Plano iniciatoriai buvo pasiryžę panaudoti ir jėgą prieš Lietuvos valdininkus.
Tačiau Lietuvos saugumo struktūros jau turėjo galimą veiksmų scenarijų, kas leido užkirsti kelią šiam įvykiui. Viena pikantiška detalė – net ir šiuo atveju galimo perversmo likvidavimas susijęs su moterimis. Šį faktą paaiškinsime laidoje.
Taip pat tęsime pažintį su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais. Šį kartą su istorikais kalbėsime apie kontraversiškai vertinamą Kazio Bizausko asmenybę, jo darbus.
Šio signataro istorija išskirtinė dar ir tuo, kad teisiškai jis negalėjo tapti Lietuvos Tarybos nariu. Kodėl? Priežastis paprasta – neleido taisyklė, kad į šį institutą renkami asmenys turi būti sulaukę 25 metų amžiaus. Tuo metu jis buvo metais jaunesnis.
Tačiau iniciatyvios asmenybės nuopelnus pritemdė jo pozicija lemtingą 1940 m. birželio mėnesį. Nepasitenkinimas A. Smetonos valdymu nustatė ir K. Bizausko nuostatas pasiduoti sovietų režimui. Likimo ironija, tačiau būtent sovietų režimas jį apkaltins priešiška veikla ir nuteis ilgiems kalėjimo metams.
„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu - šį antradienį 22:30val. per LRT TELEVIZIJĄ.
