Įstatymą stabdo Seimo vairuotojų algos

Nuo 2001 metų sausio 1-osios turėjęs įsigalioti Valstybės tarnybos įstatymas nepradės veikti, kaip buvo numatyta. Tam, pasirodo, sutrukdė ir nerealiai nustatyti Seimo vairuotojų atlyginimai.
Tai, jog naikinama Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija nespės parengti naujų valdininkų algų mokėjimo metodikos, "Lietuvos rytui" patvirtino ir viceministras Vidmantas Adomonis.

Daugiau kaip dvejus metus rengto ir 40 tūkst. litų kainavusio Valstybės tarnybos įstatymo prieštaravimai išryškėjo rudenį, patvirtinus Seimo kanceliarijos struktūros ir etatų sąrašą.

Nors balsuodami už dokumentą konservatorių daugumos Seimo valdybos nariai vienos nuomonės neturėjo, dokumentui buvo pritarta. Tačiau dokumentą užblokavo tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Premjeras grąžino jį tobulinti.

Seimo vyriausiajam vairuotojui buvo siūloma suteikti 17-ąją kategoriją, už kurią mokama 1612 litų. Tą pačią kategoriją ir atitinkamą algą ketinta mokėti automechanikui, vyriausiajam staliui bei vyriausiajam sandėlininkui.

Į 14-ąjį lygį įrašyta Seimo pirmininko arba komiteto sekretorė algos būtų gavusi 1268 litus. Šios pareigos prilygintos paprasto vairuotojo bei automobilių plovėjo etatams.

Parlamento darbininkams siūlyta skirti 9-ąją kategoriją ir 864 litus algos. Mažiausiai apmokami - kiemsargiai ir rūbininkai. Šie penktosios kategorijos darbuotojai gautų po 636 litus. Aukščiausiosios - 30-osios - kategorijos pareigūnų alga siektų 4730 litų.

Artūro Paulausko vadovaujamos Seimo valdybos sprendimu kai kuriems tarnautojams ketinama mokėti personalinius priedus. Įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, atsiras ir karjeros tarnautojai. Nuo kitų metų turėjo įsigalioti keturi valdininkų lygiai ir 30 kategorijų.

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (60)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.