Diskusijos dėl J. Žvinio praeities kilo Molėtų savivaldybei svarstant dėl dalies Darbo gatvės pervadinimo kunigo vardu. Molėtų rajono meras Stasys Žvinys – tolimas kunigo giminaitis.
J. Žvinys – 1920 m. Lietuvos savanoris, 1941 m. partizanų sukilėlių Molėtų valsčiuje vadas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, 1999 m. po mirties prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Tačiau minėtas sukilėlių būrys vėliau nužudė iki 1200 Molėtų žydų.
LGGRTC dėl J. Žvinio atliko papildomą tyrimą. Kol buvo laukiama tyrimo rezultatų, savivaldybės taryba sustabdė gatvės pavadinimo klausimo svarstymą.
Kaip rašoma istoriko Arūno Bubnio atliktame J. Žvinio veiklos vertinime, prasidėjus sovietų–nacių karui, Molėtų sukilėliai (jie tuomet save vadino partizanais) pradėjo organizuotis. 1941 m. birželio 23 d. netoli Molėtų esančiame Kairionių kaime susirinko 8 vyrai. Sukilėliai iš pradžių turėjo tik kelis medžioklinius šautuvus ir vieną pistoletą. Jiems iš pradžių vadovavo Dubingių kunigas Jonas Žvinys (būryje buvo ir du jo broliai – Bronius ir Petras Žviniai). Partizanai tą pačią dieną nutraukė telefono ryšį tarp Molėtų ir Alantos. Taip sukilėliai stengėsi trukdyti raudonarmiečių ir sovietinių aktyvistų judėjimą .
Vėliau būrys išaugo iki keliolikos vyrų. Birželio 28 d. Molėtų partizanų būrys nuginklavo grupelę besitraukiančių raudonarmiečių. Po to Molėtų sukilėliai dar kelis kartus susidūrė su mažomis besitraukiančių sovietų kareivių grupelėmis ir jas nuginkluodavo. Liepos 1 d. būrys sugrįžo į Molėtus. Miestelyje tuo metu viešpatavo betvarkė, gyventojai masiškai plėšė be apsaugos paliktas parduotuves. Sukilėliai greitai atstatė miestelyje tvarką. Tuomet sukilėlių būryje buvo jau virš 20 vyrų, visi jie buvo ginkluoti.
Kaip rašoma LGGRTC dokumente, nuo 1941 m. liepos mėnesio Molėtų partizanų būriui ėmė vadovauti Molėtų linų supirkimo punkto vedėjas Klemas Liubartas. Po jo būriui vadovavo Antanas Kancevičius ir Vincas Kavalnis. Netrukus partizanų (sukilėlių) būrys buvo reorganizuotas į pagalbinės policijos būrį, jo veiklos pobūdis ir sudėtis smarkiai pasikeitė. Pagalbinės policijos būrys tapo okupacinės nacių valdžios represiniu įrankiu, ėmė vykdyti nacistinės Vokietijos tikrų ir tariamų priešų (komunistų, komjaunuolių, sovietinių aktyvistų, žydų) persekiojimo ir naikinimo funkcijas.
„Tačiau šiose represinėse akcijose kunigas J. Žvinys ir dalis jo buvusio būrio narių jau nebedalyvavo, nes 1941 m. liepos pradžioje jis sugrįžo kunigauti į Dubingius ir ten dirbo iki 1945 m. kovo mėn. vidurio“, – rašoma LGGRTC pažymoje.
Molėtų miestelio žydai buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 29 d. Žudynių dieną į Molėtus lengvuoju automobiliu atvažiavo keli SS karininkai ir liepė vietos policininkams ir baltaraiščiams varyti žydus prie už miestelio iškasto griovio. Žydų žudynės iš viso truko apie 5 valandas. Tikslus aukų skaičius nėra žinomas. Pagal vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje K. Jägerio raportą, 1941 m. rugpjūčio 29 d. Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyta 3782 žydai, tačiau nenurodyta, kiek buvo nužudyta atskirai kiekviename mieste.
Pagal žudynių liudininkų parodymus, Molėtuose galėjo būti nužudyta nuo 700 iki 1200 žydų vyrų, moterų ir vaikų.
Sakė padėjęs žydams
1947 m. liepos 23 d. J. Žvinys MGB buvo suimtas, išvežtas į Vilnių ir nuteistas kalėti lageryje. Tardymo metu J. Žvinys buvo kaltinamas suorganizavus antisovietinių sukilėlių būrį Molėtų valsčiuje ir jam vadovavus. Be to, jis buvo kaltinamas antisovietinių pamokslų sakymu vokiečių okupacijos metais. Kaip pažymi istorikas A. Bubnys, net MGB tuomet J. Žvinio nekaltino dalyvavimu žydų areštuose ir žudynėse. J. Žvinys prokurorui yra aiškinęs, kad jo daržinėje daugiau kaip mėnesį laiko slapstėsi du žydų vyrai (Chaimas ir Abelis), kuriuos jis kartu su savo gaspadine Jadvyga Sakalauskaite maitino.
Prasidėjus Sąjūdžiui, kunigas J. Žvinys aktyviai įsijungė į jo veiklą, kalbėdavo mitinguose Giedraičiuose, Dubingiuose ir kitose vietose. Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas J. Žvinį reabilitavo 1989 m. Tokiu būdu tuometinė aukščiausia Lietuvos teisminė institucija pripažino J. Žvinį neteisėtai represuotu ir nekaltu Lietuvos valstybei. J. Žvinys mirė 1994 m. vasario 10 d. Kunigas buvo palaidotas Molėtų bažnyčios šventoriuje.
1997 m. kunigui J. Žviniui, kaip 1941 m. Birželio sukilimo dalyviui, po mirties buvo suteiktas kario savanorio statusas. 1999 m. po mirties kunigas J. Žvinys buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ketvirto laipsnio ordinu.