Ministras taip pat pasiūlė ES nepamiršti ir trijų Lietuvos poligonų (Ruklos, Gaižiūnų bei Pabradės) ir, reikalui esant, rengti juose pratybas, karių treniruotes. Vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius, ambasadorius Giedrius Čekuolis sakė BNS, kad pirmadienį bendrųjų pajėgų formavimą svarstė ES valstybės, o antradienį prie jų prisijungė 13 šalių kandidačių bei Norvegija ir Islandija.
Pasak G. Čekuolio, Lietuva neketina kurti atskirų dalinių, dalyvausiančių ES pajėgose, o naudos jau turimus resursus. Pernai gruodį Europos viršūnių taryba Helsinkyje nutarė kurti autonomiškus institucinius ir karinius pajėgumus, kurie leistų Europos Sąjungai savarankiškai planuoti ir vykdyti karines krizių valdymo operacijas, kai jose nedalyvauja NATO.
ES valstybių ir vyriausybių vadovai užsibrėžė tikslą iki 2003 metų būti pasiruošę per 60 dienų dislokuoti 60 tūkst. asmenų karines pajėgas, galinčias atlikti vadinamąsias Petersbergo užduotis: išskirti kariaujančias puses, užkirsti kelią konfliktams, evakuoti gyventojus ir teikti humanitarinę pagalbą.