Tai H. Mickevičius sakė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta Žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2009-2010 m. apžvalga.
„Mūsų požiūriu, Lietuva tikrai atsidūrė vertybinė kryžkelėje – reikia grįžti prie esminių dalykų ir paklausti savęs, ar iš tikrųjų mes, teigdami, kad grįžtame į Europą, supratome, kur grįžtame, ar suvokiame, kad demokratija be žmogaus teisių yra neįmanoma, ar suprantame žmogaus teisių prigimtį ir paskirtį“, - kalbėjo H. Micekvičius.
Pasak jo, nuo pat 2004 m., kai įstojome į Europos Sąjungą (ES), žmogaus teisių padėtis Lietuvoje tik blogėja.
H. Mickevičius aiškino, kad nepagarba žmogaus teisėms tapo politikos dalimi. Jis minėjo „Jaunosios Lietuvos“ pavyzdį, kai partija į savivaldos rinkimus ėjo su lozungu „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Specialisto teigimu, šis lozungas akivaizdžiai rodo nepakantumą tam tikroms žmonių grupėms.
H. Mickevičius pastebi, kad tai nesulaukė ne tik teisinio ar politinio įvertinimo – partija priklauso Kauno savivaldybės valdančiajai koalicijai.
Pasak jo, žmogaus teisių smukimas pastebimas teisėsaugos institucijų darbe. ŽTSI vadovas stebėjosi, kad nacių simbolį teismas pripažino kaip tautinio paveldo simbolį, o radikalų šūkis „Lietuva lietuviams“ teismuose suprantamas kaip patriotinis.
Neapykanta paplito į gatves
„Svarbiausia ir, ko gero, labiausiai nerimą kelianti aplinkybė, kad neapykantos kultūra paplito į gatves. Kaip ir „gražia“ tradicija tapo tai, kad fašistuojantis jaunimas Kovo 11-ąją žygiuoja per Gedimino prospektą – centrinę Lietuvos gatvę. Kaune taip pat žygiuojama su labai radikaliais šūkiais, Adolfo Hitlerio gimtadienis švenčiamas jau kasmet, daug antisemitinių išpuolių“, - kalbėjo H. Mickevičius.
Jo teigimu, žmogaus teisių kalba Lietuvoje pasidarė nepopuliari – kalbantys apie žmogaus teises geriausiu atveju laikomi keistuoliais. „Šiuo metu Lietuvoje įsivyrauja ne tik kad nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet ir priešiškumas žmogaus teisėms“, - kalbėjo H. Mickevičius.
Tai jis grindžia politikų, jų patarėjų, apžvalgininkų pasisakymais, kad „žmogaus teisės per daug hiperbolizuojamos“, per jas „į Lietuvą atšliaužia liberalistinis totalitarizmas“, žmogaus teisės priešpastatomos prieš pareigas šeimai, visuomenei ir valstybei.