Kaip suvažiavime sakė parlamentaras Ligitas Kernagis, jo frakcija „Viena Lietuva“, iki šiol buvusi siela be kūno, susijungė su partija, kuri atitiko šią sielą. Seimo narys, neabejodamas, kad pirmininku bus išrinktas G. Vagnorius, padovanojo jam kompasą, kad vairuotų partiją teisinga kryptimi.
Renginys neapsiėjo be pompastikos: jį vedė partijos prezidiumo nariu tapęs muzikologas Viktoras Gerulaitis, kuris naują politinę jėgą palygino su Dievu trijuose asmenyse, griežė styginių kvartetas, pasirodė operos solistė Asmik Grigorian, o patvirtinus partijos pavadinimą nuo lubų pabiro blizgantys konfeti.
Partijos vicepirmininkais paskirti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas Aleksandras Sacharukas, Vincentas Lamanauskas ir Karolis Rugys. Prezidiumo nariais tapo ne tik parlamentarai, bet ir buvęs susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas, o buvusi finansų ministrė Elvyra Kunevičienė paskirta į Etikos komisiją.
Krikščionių partija jau parengė neatidėliotinų veiksmų planą, kurio įgyvendinimas esą iš esmės pagerintų ekonominę situaciją Lietuvoje. Šiame plane Vyriausybė kritikuojama dėl nesėkmingų bandymų užkalbėjimais apie ateities lyderystę gydyti šalies ūkį, o premjeras Andrius Kubilius – dėl tuščiažodžiavimo ir beatodairiškos valstybės praskolinimo politikos, užuot bandžius susigrąžinti mokesčių mokėtojus.
Naujoji partija siūlo sudaryti antikrizinį štabą, sumažinti pridėtinės vertės mokestį nuo liepos iki 20 proc., o nuo kitų metų sausio – iki 19 proc., neapmokestinti reinvestuojamo pelno, panaikinti dvigubą dividendų apmokestinimą, sumažinti mokesčius žmonėms, dirbantiems pagal verslo liudijimą, saugoti darbo vietas statybų sektoriuje – skatinti nekilnojamojo turto pardavimus, sunkioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms suteikti terminuotas kredito garantijas būsto paskoloms atidėti, įsteigti valstybinį komercinį Lietuvos pašto banką, kuris padėtų kredituoti verslą, remti eksportą į ne ES šalis, įgyvendinti papildomą savanorišką sveikatos draudimą ir įstrigusius infrastruktūros projektus („Rail Baltica“, elektros tilto į Švediją), pastatyti jūra pristatomų dujų terminalą.
Turi norų, bet ne reikalavimų
Kaip žurnalistams sakė G. Vagnorius, partija norėtų dirbti dabartinėje valdančiojoje koalicijoje, tačiau neatmetė ir „kitokios koalicijos“ galimybės, jei premjeras nebus pasirengęs esminiams ekonomikos pokyčiams. „Mūsų atėjimo į Vyriausybę, valdančiąją koaliciją pagrindinė sąlyga – ne postai, o esminis ekonominės politikos pakeitimas, siekiant išvesti Lietuvą iš gilėjančios krizės“, - aiškino jis. „Mes nenorime ateiti tik tam, kad statistiškai atliktume vaidmenį“, - pridėjo G. Vagnorius.
Politikas užsiminė, kad Krikščionių partija galėtų deleguoti du žmones į Vyriausybę, tačiau nekonkretizavo, ar tai būtų ministrai, ar viceministrai. Ji nusitaikė į ministerijas, kurias dabar kontroliuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: partija esą turi stiprių ekonomikos, teisės specialistų.
„Mes nekeliame jokių reikalavimų dėl postų skaičiaus ir netgi neteikiame savo siūlymų. Mes tiesiog laukiame iš dabartinių koalicijos lyderių konkrečių pasiūlymų, - kalbėjo ekspremjeras. - Manau, kad jei valdančioji koalicija norės mus pakviesti, neišvengiamai pasiūlys ministrų postų. Bet dėl to šiuo metu galvos nesukame. Mums žymiai svarbiau yra Vyriausybės ir koalicijos nusistatymas dėl ekonominės politikos keitimo ar nekeitimo.“
Neramina žemaitiška pakraipa
Kaip sveikindamas suvažiavimo dalyvius teigė G. Vagnorius, ši partija bus „tikrieji konservatoriai“: pritariantys moderniam konservatizmui, gerbiantys tradicijas, bet nebijantys naujovių. Ji esą remsis senųjų Europos valstybių konservatorių vertybėmis, o bendražygius burs ne pagal požiūrį į nepriklausomybę ar prielankumą kaimyninėms valstybėms, Krikščionių partijai būsianti svarbi „valstybės parama individui, teisinga teisė, ekonominio suinteresuotumo ir socialinio teisingumo skatinimas“.
Anot G. Vagnoriaus, protinga ekonominė politika ir valstybės valdymas padėtų Lietuvai per dešimtmetį tapti nauja Skandinavijos šalimi.
Partija pasisako už moralią politiką, ekonomikos, investicijų ir eksporto skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą, mažesnius, bet vienodai mokamus mokesčius, ypač socialinių mokesčių mažinimą, natūralią konkurenciją, o ne valstybės kišimąsi į rinką, privačią iniciatyvą, patikimą energetikos ir transporto sistemą, neįgaliųjų socialinę integraciją, socialinę paramą nedarbingiems asmenims, pažangaus švietimo ir tradicinės kultūros skatinimą, valstybės tarnautojų darbą mokesčių mokėtojams, teisėtvarkos pareigūnų principingumą, tradicinės šeimos palaikymo politiką, subalansuotą ir išmintingą užsienio politiką.
Į suvažiavimą atvykęs liberalcentristų lyderis Gintautas Babravičius džiaugėsi, kad naujos partijos programoje esama daug liberalizmo. „Bet mane neramina žemaitiška pakraipa, - prisipažino jis. - Žemaičiai kartais būna šiek tiek kategoriški. Tikiuosi, kad sugebėsite suvaldyti natūralias ambicijas, kurios kyla kiekvieną kartą, kai atsiverti naują lapą.“
Neįsivaizduoja savęs dirbančio Vyriausybėje
Į šią politinę jėgą susiliejo ne tik KKSS ir „vienalietuviai“, bet ir atskilusieji nuo Tautos prisikėlimo partijos bei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nariai. Be to, jos nariais žadėjo tapti kai kurie teisininko Kęstučio Čilinsko vadovaujamo visuomeninio judėjimo atstovai. Anksčiau buvo skelbiama, kad jungtinei partijai galėtų priklausyti maždaug 2 tūkst. žmonių.
G. Vagnorius prieš suvažiavimą žurnalistams teigė sunkiai įsivaizduojantis, kad galėtų gauti ministro portfelį dabartinėje Vyriausybėje. Tuo metu buvęs „Vienos Lietuvos“ seniūnas Laimontas Dinius pavasarį turėtų sėsti į Seimo vicepirmininko kėdę, o parlamentaras Jonas Ramonas pretenduotų vadovauti Kaimo reikalų komitetui.
11 parlamentarų vienijanti „Viena Lietuva“ skelbiasi nesanti nei daugumos, nei opozicijos frakcija. Vos 71 iš 141 Seimo nario turinčiai valdančiajai daugumai jos parama yra itin svarbi. Šiai frakcijai, kuri gimė pernai liepą skilus Tautos prisikėlimo partijos frakcijai, jau pasiūlyta šlietis prie valdančiųjų.
„Norime susitarti dėl bendro darbo. Jis remiasi bendru požiūriu į koalicijos programą, iki šiol vykdytą politiką, kitus svarbiausius darbus. Su dideliu dėmesiu stebėsime suvažiavimą, kuriamą naują partiją. Iš suvažiavimo pamatysime, kiek yra galimybių susitarti dėl bendrų vertybių“, - prieš kelias dienas žurnalistams sakė konservatorių-krikdemų lyderis, premjeras Andrius Kubilius.
Paklaustas, kaip seksis dirbti su buvusiu partijos kolega G. Vagnoriumi, jei šis taptų pirmininku, jis teigė: „Mes kalbame apie bendras vertybes. O kas yra pirmininkai, kas kitas pozicijas užima, tikrai nėra patys svarbiausi dalykai. Nors iš patirties žinome, kad vertybės, ideologija, programinės nuostatos labai stipriai priklauso nuo vadovo.“
Buvęs dabartinės valdančiosios Tėvynės sąjungos narys G. Vagnorius pirmą kartą premjeru buvo 1991-1992 m. Vėliau jis grįžo į šį postą – 1996-1999 m. vadovavo koalicinei konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybei, tačiau per Rusijos krizę buvo priverstas atsistatydinti.
Prieš dešimtmetį G. Vagnorius buvo pašalintas iš partijos ir įkūrė Nuosaikiųjų konservatorių sąjungą. Šiai susijungus su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga ir pasivadinus Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, jis buvo išrinktas pirmininku, tačiau nuo to laiko neužėmė jokio įtakingo politinio posto.