Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nustatė, kad nemaža dalis parke stovinčių namų yra didesni nei leistina, tačiau viešasis interesas ginamas nebus, nes pastatams leidimus išdavė valstybinės institucijos. Nors tokių leidimų valdininkai išduoti negalėjo, nes jie prieštarauja įstatymams, panašu, kad ir jie liks nenubausti.
Po DELFI tyrimų apie įtartinus statybų atvejus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų draustiniuose VTPSI, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad kai kuriuose žemės sklypuose statant statinius pažeisti 2007 metais patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano teritorijos užstatymo sprendiniai. Nustatyta, kad 2007–2010 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti leidimai pagal statinių projektus, kuriuose nurodytas užstatymo plotas didesnis už leistiną.
Tačiau valstybė, atrodo, tiesiog nuleido rankas ir nusprendė pasiduoti. Visi šie pastatai pastatyti gavus leidimus ir naudojami, todėl viešasis interesas ginamas nebus. VTPSI nuomone, ginant viešąjį interesą, susijusį su saugomų teritorijų apsauga, galimai būtų padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms socialinio teisingumo srityje.
Valdininkai, išdavę neteisėtus leidimus, taip pat lieka nenubausti. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI teigė dar pagalvosiantis, ar pradėti tyrimą prieš savo darbuotojus. Tačiau pagal galiojančią tvarką juos nubausti net pradėjus tyrimą būtų sunku, nes įsigalioja senatis. Tokiu būdu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų pavyzdys aiškiai parodo, kad valstybėje įteisintas nebaudžiamumas ir ginklų, kaip suvaldyti neteisėtus leidimus bei statybas, tiesiog nėra.
Vienintelis žmogus, kuris buvo nubaustas po DELFI tyrimų – buvusi parkų direktorė Vida Petiukonienė. Ji abiejų šalių susitarimu su savivaldybe pasitraukė iš savo pareigų, tačiau dar gavo nemenką 4 tūkstančių eurų kompensaciją. Savivaldybė jau buvo pradėjusi ir didesnį vidinį tyrimą dėl savo darbuotojų elgesio, tačiau jis tyliai nuslinko į užmarštį be jokių rezultatų. Nė vienas iš politikų ar valstybės tarnautojų DELFI negalėjo atsakyti, ką šiuo atveju reikėtų daryti, kad viešasis interesas būtų apgintas, o neteisėtos statybos užkardytos.
K. Trečiokas: nenoriu būti blogu pranašu, bet dar niekad viskas nesibaigė taip, kaip turėtų
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas DELFI teigė, kad nenori būti blogu pranašu, bet jam atrodo, kad šis skandalas gali baigtis be didelių sankcijų pažeidėjams.
„Iš tikrųjų negeras toks dalykas, kai sukuriamas turtas ir tada viešasis interesas pervirsta į kitą pusę, tada viešas interesas yra apsaugoti turtą. Mes turėjome ne vieną tokį atvejį, kada skundėme prokuratūrai, žinote, Kamšos draustinio atvejį. Buvo pripažinta, kad viešas interesas apsaugoti turtą yra svarbesnis negu pažeidėjus nubausti. Turime dviprasmišką situaciją“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Neteisėtų pastatų su visais leidimais nenorima griauti dėl to, kad vėliau valstybei teks mokėti milijonines kompensacijas, nes pačios valstybės tarnautojai ir išdavė leidimus. Pasak ministro, reikėtų pinigų tokioms kompensacijoms numatyti biudžete: „Valstybė papuola į kvailą situaciją, jeigu imasi ir nugriauna, turime ir Kuršių nerijos atvejį, reikia mokėti pinigus. Mano būtų valia, sakyčiau, kad biudžete reikėtų pasiskirti tam tikrą sumą pinigų ir griežtai imti ir nugriauti, sumokėti, kompensuoti, vėliau išieškoti iš tų valdininkų, kurie priėmė sprendimus ar dėjo parašą. Arba tuos, kurie pasistatė ne toje vietoje, kaip numatyta, ne tokio dydžio, tiesiog paimti ir nugriauti. Ir tada baigtųsi.“
Ministras užsiminė, kad norėtų, jog Nacionalinė žemės tarnyba būtų atiduota į Aplinkos ministerijos pavaldumą, dabar ji yra Žemės ūkio ministerijos pavaldume: „Kita vertus, savivaldybė irgi elgiasi neatsakingai. Rengia detalųjį planą, kai 2006 metais turėjo informaciją dėl karjero žvyro, kad išžvalgyti telkiniai, bet daro detalųjį ir skiria sklypus toje vietoje. (Taip nutiko Pašilių kaime, prie buvusio prezidentės D. Grybauskaitės sklypo – DELFI). Čia irgi žinoma, kad yra saugoma teritorija, bet išskirstomi sklypai. Turime negerą situaciją, kai skirtingos tarnybos yra skirtinguose pavaldumuose, manau, kad Žemės tarnyba turėtų būti Aplinkos ministerijos pavaldume, tada neatsitiktų taip arba ta ministerija ir atsakytų. Dabar išeina taip: vieni leidžia, privatizuoja sklypus, leidžia parduoti, kiti žiūri, kad negalima statyti.“
K. Trečioko teigimu, teisės aktus reikia keisti, tačiau ši istorija gali baigtis ir liūdnai: „Mes laikomės tokios pozicijos, kad kiekvienu atveju tyrimą reikia padaryti. Kada yra pažeidimas ir dar svarstoma, ar daryti, ar nedaryti tyrimo, tai jau neberimta. Kiekviena institucija nori savo antpečius girti, bet nereikia. Reikia nustatyti priežastis, kur yra landa ir ją užkardyti. Mes esame aptarę, kokius teisės aktų pakeitimus reikia daryti, pavedėme ir Statybos inspekcijai pateikti pasiūlymus.
Nenoriu būti blogu pranašu. Bet kol kas mes neturime tokio tinkamo pavyzdžio, kad padarėme taip, kaip priklauso ir baigėsi taip, kaip reikėtų. Turime nevisišką, kažkokį dalinį baudžiamumą: kažką truputį pabaidėme ir tiek. Kad ir teisės aktą pakeisime, o pažeidėjai ir toliau žiūrės ir kikens į saują. Nerimta, valstybė turi būti griežtesnė.“
A. Salamakinas: čia turi dirbti prokuratūra ir kelti bylas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas DELFI teigė, kad jeigu yra įstatymo spragos dėl valdininkų asmeninės atsakomybės už savo darbus, komitetas, susirinkęs rudenį, lopys teisės aktus. Politiko teigimu, tie, kas dėjo parašus ant neteisėtų leidimų, turi atsakyti už savo darbus.
„Aš norėčiau, kad tai prasidedant rudens sesijai būtų atnešta į komitetą. Mes priėmėme sprendimą, kadangi dabar yra vasaros periodas, padarėme pertrauką, o rudenį turime grįžti į komitetą ir iš vykdomosios valdžios: tiek Statybos inspekcijos, tiek Saugomų teritorijų tarnybos, tiek kitų institucijų turime gauti visą medžiagą. Toks paaiškinimas man truputį keistokas. Suprantu, kad baudžiamajai atsakomybei yra senaties terminai, bet nemačiau, kad būtų kažkur įstatyme parašyta, kad praėjus kažkiek metų, jeigu aš užgrobiau valstybinę žemę ar pasistačiau neteisėtai namą, man nieko nebus, vis tiek kažkokios sankcijos turi būti“, - kalbėjo A. Salamakinas.
Politiko teigimu, jeigu įstatyme yra spragų, komitetas turės jas lopyti: „Aš nesuprantu, jeigu tie valdininkai dirba toliau, kažkokia atsakomybė turi būti, reikia pažiūrėti, kas išdavė leidimus. Mes vėl turime tą patį atvejį, kaip turėjome ir Kuršių nerijoje: žmonės gavo visus leidimus, viską susitvarkė, registre įregistravo namus. Praėjo 8 metai ir jiems sako: dabar nuverskite, nes tie valdininkai, kurie išdavė leidimus, padarė neteisėtus veiksmus. Aš taip ir sakiau, kad čia bus Kuršių nerijos variantas Nr. 2. Išdavė leidimus, visi matė, visi žinojo, ir savivaldybės vadovai, nes šitie parkai priklauso savivaldybei, o po to patys pamatė, kad jau pridarė negerai kažką. Mes išklausysime ir ponios L. Nalivaikienės (VTPSI viršininkės – DELFI), ir kitų asmenų, savivaldybės ir jeigu yra įstatymo spragos, reikia jas lopyti. Kitu atveju čia bus pasaka be galo.“
A. Salamakinas piktinosi esama situacija: „Duodam akstiną ir kitiems taip elgtis: daviau leidimą, jokios atsakomybės nenešu, o po to, kaip Kuršių nerijoje, nugriovėme ir 1 150 000 sumokėjom mokesčių mokėtojų pinigais, o valdininkai, kurie išdavė leidimus, šypsosi sau į kumštį ir tiek. Tokių dalykų negali būti, tada lopysime įstatymus. Mano galva, personalinė atsakomybė turi būti absoliuti. Jeigu man valstybė, mokesčių mokėtojai moka pinigus ir jeigu aš prisidirbu, turiu nešti atsakomybę. Čia akivaizdžiai yra ne klaida, akivaizdžiai žinodami, kad to negalima daryti, žinodami visus reglamentus, daro tai.“
Paklaustas, ar taip ir baigsis šis dviejų parkų skandalas, kad valstybė iškels rankas į viršų ir pasiduos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas teigė, kad tikisi, jog taip nebus: „Nemanau, kad taip baigsis. Tada reikia ieškoti ir dėti pavardes ant stalo. Viena jau išėjo, parko direktorė, kuri tikrai turėjo nešti atsakomybę, žiūrim toliau: kas turėjo kontroliuoti, kas matė, kas nematė. Savivaldybės atstovai matė, ką ta ponia (buvusi parko direktorė V. Petiukonienė – DELFI) ten išdarinėja, o gal ji nesavarankiškai, gal jai buvo liepta taip daryti, ką aš tikrai jaučiu. Susidedame viską ant stalo, pažiūrime, kas davė leidimus, juk pavardės išliko, dokumentai išliko. Ir toliau turi dirbti prokuratūra, juk padaryta žala valstybei. Tegul jie tada dirba ir kelia bylas, ką daugiau daryti.“
P. Saudargas: atsakingų pareigūnų klausimas keliamas neprincipingai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas DELFI teigė, kad valdininkų atsakomybės klausimas šiuo atveju keliamas labai neprincipingai.
„Akivaizdu, kad pastatų griovimo klausimas čia gal ir yra sudėtingesnis, bet atsakingų pareigūnų klausimas yra keliamas tikrai neprincipingai. Tiek savivaldybė, tiek statybų inspekcija, matosi, kad bando ar uždengti kažką, ar išsukti. Yra pavardės už tų leidimų, yra žmonės, kurie suteikė teisę statyti nelegalius ar pusiau nelegalius statinius. Kažkokia atsakomybė valdininkų šiuo atveju turėtų būti. Nes šiuo atveju gali atsitikti taip, kad nebus iš viso niekieno atsakomybės. Būtų labai keista“, - kalbėjo P. Saudargas.
Pasak Seimo nario, galbūt darbo dėl šių dviejų parkų turėtų imtis ir STT: „Jeigu yra konstatavę Statybos inspekcija, kad leidimai yra išduoti neteisėtai, tikrai manau, kad yra įvairios nuobaudos pareigūnams ir valdininkams, kurie eina tas pareigas. Arba jeigu yra kažkokios korupcijos apraiškos, kad tai daryta specialiai ar už tam tikrą atlygį, turi darbo imtis specialios tarnybos ir STT pasižiūrėti šituos klausimus, čia jau yra byla.“
Pasak politiko, klausimai dėl parkų bus keliami dar kartą Seimo aplinkos apsaugos komietet: „Manau, kad komitetas mūsų, susirinkęs rudenį, turėtų dar kartą inicijuoti parlamentinės kontrolės klausimą ir pasižiūrėti, kas yra padaryta. Mes irgi galime kreiptis į tarnybas, kur mums atrodys reikalinga. Manau, kad iš Seimo gali būti dar papildomas paspaudimas dirbti.“
L. Jonauskas atskleidė galiojančią tvarką, valdininkus nubausti labai sunku
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas DELFI aiškino, kokia tvarka dėl valdininkų asmeninės atsakomybės galioja. Pagal ją, nubausti neteisėtą leidimą išdavusį valdininką yra labai sunku.
„Šie atvejai, kai nuo 2007 iki 2010 metų buvo išduoti leidimai, pažeidžiant nustatytas tvarkas, pagal juos jau nebegalėtumėm nubausti, nes galiotų trejų metų senatis. Jeigu valstybės tarnautojas išėjo iš darbo, realios atsakomybės jam pavyktų iš viso išvengti. Nes jam pagal įstatymą galiotų tos nuobaudos nuo pastabos iki atleidimo, taigi nieko nebūtų galima padaryti. Išieškojimas piniginių lėšų yra galimas tik tokiu būdu, jeigu yra priteisiama žala, tuomet regreso tvarka turėtų būti išieškoma iš valdininko, kuris pažeidė tvarką. Kiek aš žinau, tokios žalos nebuvo iš nieko išieškota. Šiuo atveju, jeigu nėra ginamas viešasis interesas, tai net nėra kalbos apie tai, kad gali būti žala skaičiuojama“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Paklaustas, ar logiška, kad prasikaltusio valdininko nubausti niekada nepavyksta, viceministras teigė, kad ne, bet svarbiau, kad nauji leidimai nebūtų išdavinėjami tokiais pačiais principais: „Aišku, kad nelogiška. Pirmiausiai, manyčiau, kad reikėtų kontrolės mechanizmą stiprinti. Šituo atveju neliko visi nenubausti, statybos leidimus derino parko direktorė (Ji iš darbo išėjo savo noru su didžiule, 4 tūkst. eurų, kompensacija – DELFI). Dėl kompensacijos nežinau, už ką ten jai mokėjo, būtų mano valia, jokių kompensacijų nebūtų buvę. Reikėtų tarnybos, kuri žiūrėtų kiekvieną išduotą leidimą ten, kur yra problemiškiausios vietos. Dabar yra sutarta, kad jokie statybos leidimai nebūtų išduodami be Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos žinios.“
Paklaustas, kodėl yra nebesvarstomas klausimas dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų pavaldumo perdavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės į Aplinkos ministerijai pavaldžią Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, L. Jonauskas teigė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas: „Čia yra politinis sprendimas ir tai yra politiką formuojančių institucijų reikalas: Aplinkos ministerijos arba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto. Mes turime grįžti su visais pažeidimais dar kartą posėdžiauti ir žiūrėti, kaip toliau spręsti šių regioninių parkų likimą. Manau, kad tada ir priimsime sprendimą.“
Pasak viceministro, vienas teisės aktų pakeitimas, kuris padės kovoti su nelegaliomis tvoromis, tačiau tik miškuose, netrukus bus priimtas. Yra parengtas ministro įsakymas, kuriuo būtų įtvirtintos baudos už kiekvieną neteisėtai aptverto miško metrą. Šis teisės aktas įsigalios iš karto po to, kai jį pasirašys iš atostogų grįžęs ministras.
VTPSI viršininkė: reikia pasverti, kuris viešasis interesas didesnis
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė DELFI teigė, kad kartais reikia pasverti, kuris viešasis interesas yra didesnis. Jos teigimu, turėtų būti patvirtintos aiškios metodikos, kaip apskaičiuoti padarytą žalą valstybei ir tuomet galima būtų tą sumą prisiteisti iš valstybės tarnautojo.
„Vienareikšmiškai nebaudžiamumo negali būti, tačiau tam tikrais atvejais reikia pasirinkti, ką bausti ir kaip bausti. Šiuo konkrečiu atveju mes turime nekokią situaciją, tačiau tai yra nepirmas atvejis Lietuvoje, turime ir Kuršių neriją. Turėjome labai daug bylų, kurios baigėsi teisės aktų keitimu ir taikos sutarčių pasirašymu, tačiau Kuršių nerijos atveju tikriausiai didžiausia klaida buvo ta, kad reikėjo pirmiausiai atsisukti prieš tuos, kurie derino.
Šiuo konkrečiu atveju pasižiūrėta į saugomos teritorijos direkcijos darbą, vadovė yra atleista (Direktorė V. Petiukonienė iš darbo pasitraukė abiejų šalių susitarimu ir gavo nemažą kompensaciją – DELFI). Taip, manau, kad turėtų pasižiūrėti į savo darbą savivaldybė, bet galiu pasidžiaugti, kad situacija gerėja, nes savivaldybėje yra naujas vyriausiasis architektas ir savivaldybė pradėjo pati paisyti savo bendrojo plano ir jau neišdavinėjami leidimai, kurie jį viršytų. Labai tikiuosi, kad kai atsiras naujas parkų direkcijos vadovas, ši problema išnyks“, - kalbėjo L. Nalivaikienė.
Pasak jos, iš nusižengusių valdininkų žala galėtų būti prisiteisiama, tačiau reikia aiškios metodikos, kaip tą žalą skaičiuoti: „Kai yra žala, prisiteisti iš valdininkų tikrai yra šansų, bet didžiausia problema yra, kaip apskaičiuoti tą žalą saugomoje teritorijoje, nėra tokios metodikos. Šiai dienai žalos, išreikštos finansine verte, nėra. Turėtų būti patvirtinta metodika, kuri pasakytų, kaip tai yra skaičiuojama. Tai patvirtinti turėtų Aplinkos ministerija.“
Anot inspekcijos viršininkės, nuo sausio 1 dienos įsigalioja naujos Statybos įstatymo pataisos, pagal kurias VTPSI po šešių mėnesių, jeigu per juos asmuo nenusigriovė savavališko statinio, nebeturės kreiptis į teismą, o nurodymas bus perduodamas antstoliui vykdyti priverstinai. Tiesa, inspekcijos nurodymą teismui galės skųsti pats statytojas, jeigu jis su juo nesutinka.
VSTT direktorius: dėl pastatų galima diskutuoti, tačiau tvoros turi būti nugriautos
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad dėl pastatų dydžių dar galima diskutuoti, kur didesnis viešasis interesas yra, tačiau visos tvoros valstybinėje žemėje neabejotinai turi būti nugriautos.
„Dabar mes turime Lietuvoje tokią diskusiją, kur viešasis interesas yra susikoncentravęs: interese to žmogaus, gyventojo, ar interese saugomos teritorijos. Didžioji dalis statinių yra su išduotais valstybės institucijų leidimais. Vadinasi, jeigu pripažįstama, kad jie yra neteisėti, pastatai griaunami, reikia kompensuoti žalą, pilietis nekaltas, kad jam institucijos išdavė leidimus, po to atėjo kiti ir pasakė, kad negerai.
Teoriškai valstybė turi priemonių nubausti valdininkus, tik labai kukliai, galima išieškoti tokiais atvejais iki 9 vidutinių atlyginimų. Manau, kad tas nebaudžiamumas jau senokai įteisintas. Jeigu viskas griaunama, išmokami milijonai, o juk tai mokesčių mokėtojų pinigai, kurie leidžiami dėl to, kad šeši ar septyni valdininkai priėmė neteisėtą sprendimą. Teisinės galimybės iš to valdininko išieškoti milijonus taip pat yra neįmanomos. Jis tiesiog tiek neturi. Pasakyti vienareikšmiškai yra labai sudėtinga, jeigu taip atvirai, pasakyti tokio sprendinio, kaip elgtis visais atvejais, ko gero, negaliu“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Paklaustas, kaip mano, ar bent tvoros valstybinėje žemėje bus nugriautos, ar skandalas dėl šių parkų baigsis nepajudinus nei vieno sklypo, VSTT viršininkas teigė, kad žemė privalo būti atlaisvinta: „Aš tikrai tikiuosi, kad taip nesibaigs. Tos vietos, kur yra pastatai per dideli, mes galime vertinti, kur didesnis viešasis interesas, tačiau tos vietos, kur yra tvoros, kur valstybinė žemė užgrobta, čia nematau vietos didelei diskusijai. Turi būti griežtai, aiškiai: tvora turi grįžti į privataus sklypo ribas, jeigu padaryta žala gamtai, turi būti sumokėta bauda.“
Paklaustas, ar yra šansų, kad šių parkų pavaldumas bus perduotas iš Vilniaus savivaldybės A. Stanislovaičio vadovaujamai tarnybai, kuri prižiūri daugybę parkų Lietuvoje, direktorius teigė, kad šiuo metu nėra diskutuojama apie tai: „Buvo sutarta su Vilniaus savivaldybe, kad jie imasi visų veiksmų, sprendžia šias problemas, rengia reglamentus, tvarkosi pradedant nuo pareigūnų kaitos. Šiai dienai Vilniaus savivaldybė mums rodo sprendimus dėl naujų leidimų išdavimo, visi projektai yra rodomi tarnybai, mes teikiame išvadas. Savivaldybė parodė didelę iniciatyvą iš vienos pusės išlaikyti įtaką parke, iš kitos pusės – susitvarkyti. Tokiu atveju prasmės perimti parko nėra. Problema yra ir su jau seniau išduotais leidimais, bet dar nepastatytais pastatais. Statybų inspekcija turi gerai juos peržiūrėti, nes tada jau būtų aplaidumas, jeigu mes dabar užsimerksime ir nematysime. Yra svertų: kreiptis į teismą ir stabdyti leidimo išdavimą, kol pastatai dar nepastatyti.“
Paklaustas, galbūt žino, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė taip ilgai neskelbia konkurso į parko direktoriaus pareigas ir neieško naujo vadovo (V. Petiukonienė postą paliko birželio 1 dieną), A. Stanislovaitis teigė to nežinantis: „Vadovas yra jų reikalas. Nežinau, kodėl yra ilgai neskelbiamas konkursas. Bet jeigu jie atsakingai rinksis, kažkurį laiką gali neatsirinkti. Surasti žmogų, turinti nuomonę, nebijantį atsakomybės, dar tokiu nelengvu laikotarpiu, gali užtrukti. Bet kodėl neskelbia, nežinau.“