Vaikų globa – ir bedarbiams
Apie vaikų globos namų, kaip institucijos, naikinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai užsiminė dar metų pradžioje. Užmojai semtis Vakarų Europos patirties, naikinant sovietinį palikimą, pasirodė patrauklūs ir Kelmės rajono ateities vizijos kūrėjams.
Kelmės rajone veikia viena vaikų globos įstaiga – Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namai. Joje – 36 planinės vietos. 2012 m. socialinės globos namuose gyveno 45 vaikai,dabar – 36. Septynerių metų Kelmės rajono viziją svarsčiusi viena iš darbo grupių pasiūlė globos namus uždaryti. Tai esą būtų galima padaryti skatinant ir šeimynų kūrimą. Tikimasi, kad vaikus galėtų imtis globoti net bedarbiai.
„Šeimos bus skatinamos globoti 2-3 vaikus. Manoma, kad globėjai (rūpintojai) galėtų gauti už tai atlygį, t. y. būtų įdarbinami, įgytų visas socialines garantijas. Žmonėms, kurie galbūt neturi nuolatinio darbo ir pakankamai lėšų vaikams išlaikyti, tai būtų paskata susimąstyti, kad gal geriau globoti ne tik savo giminaičius, bet ir svetimus vaikus. Vaikams būtų suteikiama meilė ir šiluma, būtų įgyjami socialiniai įgūdžiai, kurių jie neturėjo gyvendami savo tėvų namuose“, – sako Kelmės rajono savivaldybės atstovė spaudai Vaida Sutkienė.
Šeimynos nesikuria
Vaikų globos namų atstovai mano, kad apie vaikų globos namų, kaip institucijos, naikinimą dar per anksti kalbėti.
„Manau, kad mes dar nesame pasiruošę uždaryti vaikų globos namus, be to, tai įgyvendinti atrodo neįmanoma. Nepastebėjau šeimynų kūrimosi tendencijos. Žmonės vis dar bijo prisiimti per daug atsakomybės. Gali būti, kad juos baugina ir privalomas atsiskaitymas už išlaidas savivaldybei“, – mano Vijurkų globos namų direktoriaus pavaduotoja Vilma Tefelienė.
Šeimynų Kelmės rajone tėra dvi. Pernai ir užpernai jose augo 18 vaikų.
Vaikų globos namai pilnėja
Šeimynų steigimosi tendencijos nepastebima ir Šiaulių mieste bei rajone. Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbo organizatorius Kostas Rušinskas mano, kad vaikų globos namai kol kas būtini.
„Tėvai vis dažniau netenka teisės į vaiko globą, vis dažniau vaikai sugrįžta į įstaigą. Mūsų vaikų globos namai pilnėja. Praėjusiais metais juose gyveno 56 vaikai, šiemet – jau 74. šeimynos taip gausiai nesikuria, kaip norėtųsi“, – pastebi jis. Pastaruoju metu net per vasaros atostogas vis daugiau vaikų lieka įstaigoje.
„Anksčiau kur kas dažniau šeimos nuspręsdavo per vasarą ugdytinį pasiimti laikinai globai, dabar tai nutinka kur kas rečiau. Iš įstaigos per atostogas laikinai į šeimas išvyksta vos 10-15 proc. vaikų, tad rūpinantis vaikais kartais tenka jų laikinų globėjų ieškoti net per skelbimus laikraščiuose“, – sako K. Rušinskas.
Nors jis tiki, kad dorą žmogų, turintį didelių siekių, galima išauginti ir vaikų globos namuose, geriausiu vaikų prieglobsčiu laiko ne valstybinę įstaigą. „Kai per įstaigos dvidešimtmečio minėjimą susirinko buvę ugdytiniai su šeimomis, buvo galima pastebėti, kad įstaiga išaugino ne vieną sportininką, menininką, mokslininką ar kitą garsų žmogų, kuriuo galima didžiuotis. Vis dėlto manau, kad idealiausia, kai vaikas auga šeimose, net ir tais atvejais, kai tėvai neturi socialinių įgūdžių“, – mano K. Rušinskas. Jo teigimu, to būtų galima pasiekti vienai socialinės rizikos šeimai skiriant vieną socialinį darbuotoją. Savaitraščio „Šiauliai plius“ žiniomis, dabar mieste vienam socialiniam darbuotojui tenka net keliolika tokių šeimų.
Valstybės lėšos – nevaisingoms programoms?
Apie didelių globos institucijų ardymą neseniai prabilo ir Socialinės ir darbo apsaugos ministerija. Kol kas konkrečios investicijos tam dar nėra aiškios.
Ministerijos rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų steigti šeimynas, kalbama ir apie siekius palengvinti įsivaikinimo sąlygas. Deja, kol kas tokie užmojai atrodo tik tuščios ministerijos atstovų kalbos. Įvaikinamų vaikų kasmet vis mažėja. Nuo 2009-ųjų jų kasmet mažėjo dešimtimis. Šiauliai taip pat ne išimtis. Praėjusiais metais įvaikinta vos 10 vaikų, užpernai naują šeimą rado 12 įstaigos globotinių. Vis dažniau vaikai iškeliauja į užsienį.
Socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams mažinti skiriamos valstybės lėšos, panašu, taip pat nukeliauja vėjais. Per praėjusius metus Šiaulių apskrityje socialinės rizikos šeimų pagausėjo keliomis dešimtimis. Kai kuriose apskrities rajonuose ypač daugėjo ir tokiose šeimose augančių vaikų, pavyzdžiui, Kelmės rajone pernai tokių vaikų buvo 332, o 2008 m. ar 2009-aisiais – 20 mažiau.
Pagal esamą socialinę politiką tėvų globos netekęs vaikas pirma siūlomas įvaikinti. Jei norinčiųjų neatsiranda, ieškoma globėjų, siūloma paimti į šeimynas. Jei visiškai niekas juo nesusidomi, mažylis siunčiamas į valstybinius vaikų globos namus.
Vaikų globa šeimynose ir įstaigose
Šeimynoje gali gyventi nuo šešių iki dvylikos vaikų. Už vieną šeimynos vaiką valstybė moka 1040 Lt kas mėnesį, iš kurių 520 Lt yra vaiko globos išmoka vaiko poreikiams, 520 Lt – tikslinis priedas šeimynos veiklai užtikrinti. Vaikus globojantys sutuoktiniai dokumentuose yra įvardyti ne kaip tėvai ar globėjai, o kaip paslaugos teikėjai.
Kelmės rajono Vijurkų globos namų duomenimis, vaiko išlaikymas globos namuose valstybei atsieina 2300 Lt.