„Man liūdna konstatuoti, bet matyt šitas valstybės simbolis atspindi daugelį procesų mūsų valstybėje – išorė, kaip ir nebloga, bet viduje, matome, yra didžiulių bėdų. Tai, kas vyksta su kalnu yra pakankamai rimta situacija. Jūs matėte ir patį pastatą, kuriame per mėnesį atsirado centimetro plyšys“, - sakė S. Skvernelis žurnalistams antradienį, po to, kai kartu su kultūros bei aplinkos ministrais, ekspertais apsilankė ant Gedimino kalno.
Premjeras patikino, kad Vyriausybė pirmadienį priims reikalingus sprendimus dėl kalno tvarkymo darbų.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson informavo, kad jau antradienį prasideda Šiaurės Vakarų šlaito tvarkymo darbai.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su įmone „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį ir šią savaitę prasidės šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai. Jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.
Iki kitų metų antros pusės planuojama šiame šlaite įdiegti lietaus nuvedimo sistemą, įrengti specialius gruntus, kurie nebijo įšalo ir atmosferinių kritulių, apželdinti velėna.
Taip pat, pasak ministrės, buvo įrengta stebėsenos sistema, ko nebuvo jau dešimtmetį, tad kiekvienas kalno pajudėjimas yra stebimas.
Dar daugiau galvos skausmo ekspertams ir politikams kelia pietrytinis šlaitas, kur, ministrės teigimu, yra „keletas nuošliaužų, keletas židinių, ir jie visi apsijungę, paveikti prastų oro sąlygų arba atšilus po žiemos gali garantuoti dideles nuošliaužas ir netgi dalies pilies skilimą ir galbūt nušliuožimą“.
„Tokiu būdu reikia skubėti parengti projektą, jis jau rengiamas, planuojama jį pabaigti rengti rugsėjo 1 dieną, ir bus skelbiami viešieji pirkimai, rangovas imsis darbų ir šalins dar vieną rimtą židinį“, - sakė L. Ruokytė – Jonsson.
Pasak ministrės, šio šlaito tvarkymas gali kainuoti apie 5 mln. eurų. O viso kalno sutvarkymas gali užtrukti iki dešimtmečio, ir kiek jis kainuos kol kas nežinoma.
Lenkijos geologijos institutai ekspertai dvi artimiausias savaites vykdys kalne geofizinius tyrimus, skanuos kalną ir pateiks rekomendacijas, kokie darbai turi būti padaryti.
„Po dviejų savaičių mes pažadėjome parekomenduoti, ką reikės padaryti paskui. Bet paskui – tai reiškia iki rudens ir žiemos“, - sakė Lenkijos geologijos instituto direktorius Sławomiras Mazurekas.
Jo pirminiu vertinimu, situacija pietrytinėje pusėje yra pavojingesnė nei šiaurės vakarinėje, kur yra atsivėrusi nuošliauža.
„Galite pamatyti plyšį pilies sienoje, ir galite įsivaizduoti, kas gali nutikti, bet dar palaukite dvi savaites“, - sakė S. Mazurekas.