Feisbuke darbo prašiusi mama parodė, kaip gyvena

Keturių vaikų mama Viktorija Gedminienė, apie savo problemas prabilusi feisbuke ir paprašiusi ne piniginės paramos, o darbo, nesitikėjo nei tiek darbo pasiūlymų, nei tokios purvo lavinos.

„Jei feisbuke iš naujo prašyčiau darbo, teksto nekeisčiau, tik didelėmis raidėmis pabrėžčiau, kad nepriimu paramos“, – sakė moteris, į kurią per kelias dienas siuvimo paslaugų kreipėsi nemažai naujų klienčių. Jų medžiagos maišeliuose kabo virš siuvėjos lovos.

Moteriai, kuri su trimis savais vaikais ir krikštadukra gyvena nuomojamame 16 kvadratinių metrų bute, gaila, kad komentaruose platinamos apkalbos iš vaikų atėmė galimybę oriau gyventi. Žmonės jai buvo siūlę apsigyventi tuščiame name Kaune, tačiau „patikėję paskalomis atsakė būstą“.

Tai – rojus, palyginti su tuo, kaip gyveno anksčiau

DELFI lankėsi V. Gedminienės namuose – tuose pačiuose, kur ji ir dirba, ir gyvena su keturiais vaikais. Vyriausiam sūnui – 17 metų, jauniausiam dveji metai ir trys mėnesiai.

Bendrabučio tipo name nuomojamas kambarėlis perskirtas į dvi dalis: viename prie pat lango brangiausias šeimos turtas – Viktorijos darbo priemonės: baigiama išmokėti siuvimo mašina ir overlokas.

Dviaukštėje lovoje, kuri užima pusę erdvės, miega ji pati, antrame aukšte – krikšto dukra. Kai Viktorijai pagal užsakymą reikia pasidaryti iškarpas ar susikirpti medžiagą siuviniams, ji išsitiesia sudedamą stalą. Norint išeiti iš puskambario, jį reikia suskleisti, nes užtveria duris.

Kitame kambaryje telpa tik sofa ir fotelis, kuris išskleistas miegoti vaikams užtveria išėjimą į bendrą, ilgą koridorių. Jo gale miniatiūrinė virtuvėlė su atitvertu tualetu ir dušu. Štai tokį būstą moteris vadina – rojumi, palyginti su panašaus ploto butu, tik be patogumų sostinės Naugarduko gatvėje, iš kurio išsikraustė žiemą.

Socialinio būsto eilėje laukia 8 metus

Paklausta, ar kreipėsi socialinio būsto, Viktorija sakė, kad jau 8 metus jo laukia eilėje. „Aš nedejuoju, neįsivaizduoju, kad turiu viską gauti dovanai. Dabar jau visai neblogai gyvename. Tačiau tuomet, kai man iš tiesų buvo blogai, vyko teisiniai procesai su mažylio tėvu, kuris naudojo prieš kūdikį smurtą ir vos nepasmaugė, aš susirgau depresija. Tada reikėjo bent menkiausios tarnybų pagalbos, tačiau remtis galėjau tik į vaikus, kurie dieną naktį mane slaugė, saugojo, kad nenusižudyčiau“, – pripažįsta ji.

Dabar moteris mano galinti pati po truputį stotis ant kojų, arkliškomis dozėmis nebereikia gerti antidepresantų, tad gali dirbti.

Pirko kedus, o likusius pinigus atidavė mamai

Vasarą prie šeimos biudžeto prisidėjo septyniolikmetis Viktorijos sūnus. Kaip DELFI sakė vaikinas, spaustuvėje dirbo pagalbiniu darbininku. Už valandą gaudavo po du eurus. Pinigus, kuriuos uždirbo vasarą, atidavė mamai, sau nusipirko kedus.

Pasak vaikino, jis ir per mokslo metus vakarais padirbėtų, taip prisidėdamas prie šeimos biudžeto.

Prašymas ne pinigų, o darbo nepaliko abejingų

Kaip rašė DELFI, Viktorijos feisbuke patalpintas prašymas duoti darbo sukrėtė lietuvius.

„Sveikos, mamytės. Esu keturių vaikučių mama, auginu juos viena. Šį mėnesį gavau gerokai mažiau pajamų, tad išgyventi iš 200 eurų su tokia šeimyna nuomojantis butą man bėda. Todėl prašau, duokit darbo. Taisau drabužius, siuvu užuolaidas, galiu pasiūti nesudėtingo modelio sijonuką. Jei netinka mano siūlytas įkainis, sakykit, taikysiu nuolaidą. Man svarbus kiekvienas centas. Galima atsisakyti daržovėmis, vaisiais ar kitais maisto produktais. Dėkoju už supratimą“, – tokio turinio skelbimas penktadienį pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

Žmonės ne tik dalijosi informacija, bet ir ėmė siūlyti įvairių rūšių pagalbą. Pati V. Gedminienė labai tuo džiaugėsi. Kaip pirmadienį moteris sakė DELFI, darbo ji turi tiek daug, kad siuvimo mašinos nesustabdė net pokalbio metu.

Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis

„Aš tikrai labai labai visiems dėkinga. Ir kiekvienam atskirai. Pasakyti, kad esu laiminga, būtų tas pats, kaip nepasakyti nieko. Nemoku apsakyt, kaip jaučiuosi. Esu labai susijaudinusi. Mano gyvenimas apsivertė ir svajonės pradėjo pildytis“, – sakė Viktorija.

Pasak V. Gedminienės, ji nesmerkia žmonių, kurie tiesiog prašo pagalbos, kadaise pati buvo gilioje depresijoje ir prašė žmonių paramos, tačiau yra įsitikinusi, kad jei tik gali, privalai dirbti.

Stengiasi dėl vaikų

Ji pripažino sulaukusi labai daug palaikymo žinučių, darbo pasiūlymų, kelių siuntinių su drabužiais, o viena moteris net pasiūlė apsigyventi jos turimame, tačiau šiuo metu negyvenamame name Kaune, tiesa, vėliau šio pasiūlymo atsisakė.

„Aš pati galėčiau toliau gyventi ten pat, siūti ir man to užtektų, bet labai noriu, kad mano vaikai turėtų visavertį gyvenimą. Jie tiek daug verkė, tiek kentėjo... Buvo atvejų, kai mano sūnus pareidavo namo ir sakydavo: „Mamyte, mane muša, nes neturiu gražesnių drabužių“. Būna ir taip, kad namuose yra pakelis varškės, bet vienam vaikui negali duoti, nes reikia duoti mažesniam. Tikrai noriu, kad jie atsidarytų šaldytuvą, matytų daug maisto, rinktųsi valgyti tai, ką nori, kas jiems patinka. Galiausiai, kad turėtų žaislų, kurių nori.

Nekalbu apie visišką išlepinimą. Mano vaikai yra pratinami dirbti. Sūnus vasaromis dirba, dabar irgi dairosi darbo, dukra nori mokytis siūti. Manau, ateityje ji pati galės atlikti paprastesnius užsakymus. Kitas mano vaikas lanko dvi mokyklas – paprastą ir muzikos, eina ir į dienos centrą, turi pareigų namuose. Net jauniausias sūnus privalo pažaidęs susitvarkyti savo žaisliukus. Mano vaikai tikrai man padeda, prižiūri vieni kitus, bet kartu yra ir geriausi mano draugai“, – pasidžiaugė DELFI pašnekovė.

V. Gedminienė pasakojo kurį laiką gaudavusi pašalpas, tačiau paskutinius porą mėnesių ne, nes sūnus vasarą dirbo pagalbiniu darbininku. Rugsėjį jis vėl pradėjo mokytis, užsakymų sumažėjo, be to, gavo gerokai mažiau alimentų iš vieno savo vaiko tėvo. Pamačiusi, su kiek pinigų turės išgyventi šį mėnesį, moteris nebežinojo, ko imtis, todėl ir prabilo viešai.

„Jei kas nori, tikrai galiu parodyti banko išklotinę, kokios yra mano pajamos, kokia yra situacija. Paskaičiavau, jei ne šis dalykas, pakeitęs mano gyvenimą, šį mėnesį mano pajamos būtų 216 eurų – 71 euras elementų, 45 eurai vaikų pinigų ir 100 eurų – iš vaikų išlaikymo fondo. Viskas. Aišku, šiek tiek prisiduriu iš siuvimo, bet nelabai kas ik tol apie mane žinojo. Nesu profesionali siuvėja, tad iki šiol užsidirbdavau tik 10 eurų per mėnesį“, – aiškino ji.

Siūti pradėjo, nes trūko pinigų

V. Gedminienė pasakojo siūti kitiems pradėjusi tik šią vasarą – pastebėjo, kad nelabai užtenka pinigų, tad ėmėsi papildomos veiklos. Šiuo metu ji dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą.

„Siuvimo mašiną buvau nusipirkusi savo reikmėms, tačiau pagalvojau, kad galėčiau už pinigus, pavyzdžiui, palenkti kelnes. Tikrai nesu profesionalė, turiu kitokią specialybę, bet supratau, kad iš to bent porą eurų galiu užsidirbti, bulvių nusipirkti. Paskui pasidarė įdomu, pradėjau daryti sudėtingesnius dalykus. Gal kai kam siūti yra darbas, o man – malonumas. Sėdžiu ir džiaugiuosi tuo, ką darau“, – pasakojo ji.

Nori ir dirbti, ir matyti vaikus

Moteris yra turėjusi labai skaudžių patirčių, po kurių net norėjo nusižudyti. Kaip iš karto prisipažino DELFI, tuomet taip pat prašė pagalbos.

„Bet ne todėl, kad esu tinginė. Tuo metu stipriai sirgau depresija, buvo labai blogai“, – sakė ji. Dabar dar kiek sunku, tad pastovaus darbo iki šiol neieškojo, juolab, mažylis sūnus tik pradėjo eiti į lopšelį. Kaip teigė moteris, ji nori dirbti namuose – taip, kad galėtų matyti savo vaikus.

„Labai norėčiau išgarsėti savo darbais, kad žmonės mane žinotų dėl to, o ne kad esu keturių vaikų mama ir man reikia pagalbos“, – sakė moteris.