ESBO siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į Seimą turintiems dvigubą pilietybę

 (92)
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas rekomendaciją sieja su Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 metų sprendimu byloje prieš Moldovą.

„Tokia rekomendacija atsirado, kai vienas moldavas laimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą prieš Moldovą dėl rumuniškos pilietybės. Moldavai leido rumunišką pilietybę praktiškai visiems be apribojimų įsigyti, bet kandidatavimas buvo ribojimas“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.

Lietuvoje kandidatuoti į Seimą turint dvigubą pilietybę draudžia Konstitucija, nors, kaip pažymi Z.Vaigauskas, iki 1998 metų Konstitucinio Teismo nutarimo buvo susiklosčiusi kitokia praktika.

„Lietuvoje kandidatuoti turint dvigubą pilietybę dabar draudžia Konstitucija, bet buvo doktrina, kurią nustatė Aukščiausiasis Teismas Kazio Bobelio byloje, tai buvo 1992 metais, kai K.Bobeliui bandė uždrausti tapti Seimo nariu, bet LAT pasisakė, kad nėra jokios problemos, kad jis turi JAV pilietybę, jei jis VRK patvirtina, kad laikysis Lietuvos pilietybės. Ir taip K.Bobelis buvo Seimo nariu, ir dar keletas kandidatų, iki 1998 metų“, – pasakojo Z.Vaigauskas.

Doktrina pasikeitė, kai 1997 metais kandidatuoti į prezidentus siekė JAV lietuvė Liucija Baškauskaitė. Priešingai nei prezidento rinkimuose irgi dalyvavęs K.Bobelis, ji atsisakė pasirašyti raštą, kad atsisako JAV pilietybės, ir nebuvo registruota kandidate. L.Baškauskaitė sprendimą apskundė teismui, bet bylą pralaimėjo. Grupė Seimo narių tuomet kreipėsi į KT dėl rinkimų įstatymų atitikties Konstitucijai

Kreipimąsi nagrinėjęs Konstitucinis Teismas 1998 metų lapkričio 11 dienos nutarime paskelbė, kad bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei – tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai – būti „nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ – įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas, ir nuo to laiko neatsisakius kitos valstybės pilietybės kandidatuoti į Seimą draudžiama.

Konstitucijos 56 straipsnis nustato reikalavimą, kad Seimo nariu gali būti renkamas tik toks Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

„Konstitucinis Teismas iš esmės nustatė, kad net kalbos negali būti, kas turi dvigubą pilietybę, yra susijęs priesaika ir pasižadėjimu su kita valstybe, ir nebegali būti kandidatas. Nuo to laiko pasikeitė doktrina, ir nuo to laiko išeivijos atstovai nebeteko teisės būti Seimo nariais“, – nutarimą komentavo Z.Vaigauskas.

Pasal VRK vadovo, norint įgyvendinti ESBO rekomendaciją, reikėtų keisti Konstituciją: „Aš labai abejoju, kad Konstitucinis Teismas be Konstitucijos pakeitimo savo doktriną kaip nors pakeistų“.

Buvęs Konstitucijos Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad tokios ESBO rekomendacijos įgyvendinimas neįmanomas dėl Konstitucijoje įrašyto reikalavimo kandidatams nebūti priesaika susijusiems su kita valstybe.

„Nėra kokių nors tarptautinių teisės normų, kurios nustatytų, kokie asmenys gali būti renkami, yra bendrieji principai, kad turi būti nustatytas toks reguliavimas, kad rinkėjai turėtų galimybę išsirinkti savo atstovybę. Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs šį klausimą ir pasisakė, kad asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu“, – BNS sakė V.Sinkevičius.

„Mūsų Konstitucija iš asmens reikalauja ištikimybės Lietuvos Respublikai. Negali asmuo tuo pačiu metu būti ištikimas dviem valstybėms, tarkime, asmuo Lietuvos pilietis ir Rusijos pilietis. Jei jis taptų mūsų parlamento nariu, kokios tautos, valstybės interesams jis atstovautų? Tokia konstitucinė norma, o rekomendacija – tik rekomendacija, ji neįpareigoja Lietuvos keisti Konstituciją“, – argumentavo V.Sinkevičius.

Konstitucinės teisės ekspertas nesiėmė teoriškai svarstyti, kiek reali būtų iniciatyva keisti Konstituciją pagal ESBO rekomendaciją.

„Sunku pasakyti, kaip teoriškai būtų, bet kol kas Konstitucinio Teismo nutarimas labai aiškiai pasako“, – reziumavo teisininkas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Šitą produkciją Rusija tiekia už dyką (125)

Kremlius skiria ypatingą dėmesį Baltijos šalių gyventojų smegenų plovimui, o rusiškos televizijos produkcijos, kurioje niekinama laisvė ir demokratija, per pastaruosius 2–3 metus grėsmingai padaugėjo.

E. Lucasas: kad taptų tikrai pavojingi, protestuojantys rusai turi prabilti apie kitą žmogų (137)

Sekmadienį įvykę protestai Rusijoje žymėjo didžiausią išreikštą rusų nepasitenkinimo bangą nuo 2011-2012 metų, bet britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad tai gana menko masto nepasitenkinimas, kuris tikrai neišjudins Vladimiro Putino režimo. Pašnekovas spėja, kad tai gali būti netgi V. Putino sumanytas planas, kaip pakišti Dmitrijų Medvedevą.

Ant ežero kranto – su skandalais išgarsėjusiu miškininku siejama linksmybių oazė (108)

Alytaus rajone ant Daugų ežero kranto stūkso prabangi už Europos Sąjungos pinigus įrengta sodyba. Kai kurie aplinkiniai gyventojai teigia, kad ji virto miškininkų pasilinksminimo vieta, nes priklauso ji skandalingo miškininko Gintaro Visalgos broliui. Patys savininkai tokias kalbas neigia.

„120s“ žinios: smauglių planas pagrobti vieną „Maximos“ savininkų ir bausmė Kremliaus kritikui A. Navalnui (1)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: vienas prekybos centrų „Maxima“ savininkų buvo tapęs Vilniuje veikusių naujos kartos nusikaltėlių taikiniu – ginkluoti nusikalstamo susivienijimo nariai ilgą laiką slapta stebėjo verslininką, kol galop ketino jį pagrobti. Garsaus verslininko pagrobimas turėjo įvykti Trakų rajone.

Ką apie Lietuvos istoriją žino R. Karbauskis? (23)

Ką apie istoriją žino ir ko nežino politikas Ramūnas Karbauskis? Kitoje rubrikoje atskleisime kaip plėtojosi lietuvių ir latvių sporto santykiai tarpukariu. Kodėl 1939 metais Latvija nutraukė sportinę draugystę su mūsų šalimi? Ką krepšinio varžybose veikdavo keptuvės?