Tai parodė trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos užsienio lietuvių nuomonės apklausos rezultatai.
Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą daugiausia įtakos turi šalies ekonominis augimas (36 proc.), psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui (34 proc.). Toliau rikiuojasi darbo užmokestis – norima, kad jis būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje (24 proc.), darbdavių požiūrio į žmogų pasikeitimas (22 proc.).
Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, kad užtenka asmeninių pastangų savo tikslams pasiekti ir įgyvendinti (13 proc.), sąlygų verslo sukūrimui pagerėjimas (13 proc.), karjeros galimybių ribojimo nebuvimas privačiame ir viešajame sektoriuose (11 proc.) bei pertvarka socialinės apsaugos sistemoje (10 proc.).
Įžvelgia neigiamą lietuvių požiūrį į emigrantus
Emigrantai pasisakė ir apie neigiamą Lietuvoje gyvenančių tautiečių nuomonę jų atžvilgiu. Tą pastebėjo 40 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis apklaustųjų – 54 proc. – sakė neigiamo požiūrio į juos nepastebėję. Kad požiūris gerėtų, dauguma respondentų nurodė, kad reikia daugiau pagarbos žmogui, tolerancijos, sąmoningumo Lietuvos visuomenėje.
89 proc. emigrantų domisi įvykiais Lietuvoje, juos sužino ne tik iš žiniasklaidos, bet ir iš socialinių tinklų. Tarp emigrantų populiariausia interneto žiniasklaida ir radijas, taip pat daugėja lietuviškos televizijos žiūrovų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai pasigenda pozityvios informacijos apie Lietuvą bei darbo, karjeros galimybes Lietuvoje.
Atsakydami į šį klausimą, 30 proc. respondentų nurodė neketinantys grįžti į Lietuvą.
Respondentų taip pat prašyta įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą jų gyvenamoje šalyje. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad jis yra patenkinamas arba geras, 28 proc. mano, kad Lietuvos žinomumas blogas.
Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių šalyje, dažniausiai respondentai minėjo Lietuvą garsinę savo gyvenamoje šalyje (44 proc.) ir rėmę Lietuvoje likusius giminaičius (43 proc.).
Emigrantai jautrūs: įžeisti gali vienas žodis
Pasak visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, kaip pagrindinę kliūtį bendradarbiauti su Lietuva emigrantai dažnai nurodė visuomenės nuostatas ir požiūrį, vyraujantį užsienio lietuvių atžvilgiu. Ši formuluotė atsikartojo įvairiuose atsakymuose.
„Daliai lietuvių atrodo, kad į juos čia šnairuojama ir žiūrima, be jokios abejonės, dalis jų turi kokį nors kompleksą, jie labai jautrūs tuo požiūriu. Kiekviena internetinė diskusija, kurioje paliečiami emigrantai – jiems tie dalykai labai rezonuoja, labai daug kam gali vienas žodis, kuris Lietuvoje nieko ypatingo nereiškia, sukelti kažkokias emocijas“, – atkreipė dėmesį V. Gaidys.
Pasak V. Gaidžio, emigrantai nurodė, kad į juos užsienio valstybėje žiūrima geriau nei Lietuvoje. Emigrantų nuomone, neigiama nuomonė apie juos – žiniasklaidos nuopelnas.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas pastebėjo, kad emigrantams trūksta pagarbos. „Mes vis linksniuojame, kad atlyginimai neleidžia grįžti, bet iš tikrųjų žmonės akcentuoja, kad jiems trūksta psichologinio klimato ir pagarbos bei tolerancijos“, – sakė V. Čiubrinskas.
Tai kaip priežastį žmonės nurodė ir dėl grįžimo, ir kaip pagrindinį poreikį, kaip pagerėtų Lietuvos požiūris į užsienyje gyvenančius tautiečius. „Tą, beje, dabar matome ir žiniasklaidoje, ir kitur – gana griežtą nusistatymą prieš pabėgėlių priėmimą į Lietuvą. Taigi tolerancijos kitoniškumui iš tikrųjų Lietuvoje mažai“, – kalbėjo V. Čiubrinskas.
Apklausos metu internetu apklausti ne trumpiau nei 6 mėnesius užsienio šalyje gyvenantys lietuviai. Aktyviausi buvo Airijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos lietuviai. Iš viso savo nuomonę išsakė 630 emigrantų įvairiose pasaulio šalyse, 80 proc. jų – žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Užsienio lietuvių nuomonės apklausa vykdyta 2014 m. spalio - lapkričio mėn.