Tarsi kas pusmetį iš Lietuvos žemėlapio išnyktų po nedidelį miestą. Vien iš Tauragės miesto išvykimą pirmąjį pusmetį deklaravo 205 žmonės. O kuo daugiau gyventojų išvyksta iš šalies, tuo sunkiau gyventi tampa joje pasiliekantiems: verslas surenka mažiau pajamų, biudžetas – mažiau mokesčių, taigi blogiau gyvena visi. Kokia išeitis?
Kas pusmetį – po nedidelį miestą
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 23 tūkst. gyventojų. Tai 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per šešis šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. žmonių, tai 3 proc. mažiau negu 2015 m. sausio–birželio mėn. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiemet iš Lietuvos išvyko 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. 28 proc. visų deklaravusių išvykimą asmenų sudarė 19–26 metų, 24 proc. – 27–34 metų.
Pirmąjį šių metų pusmetį gimė 15 tūkst. kūdikių – 431 kūdikiu mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šį pusmetį mirė 595 žmonėmis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šalies gyventojų skaičius mažėja dėl dviejų priežasčių: dėl neigiamos tarptautinės migracijos ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos.
Šiuos duomenis žiniasklaidai pakomentavęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė radęs atsakymą, kodėl žmonės masiškai išvažiuoja iš Lietuvos nepaisydami atsigaunančios ekonomikos. Pasak jo, žmones iš Lietuvos veja neigiama socialinė aplinka ir negatyvus psicholiginis klimatas. „Noriu paliesti dar vieną neigiamą aspektą, kuris Lietuvoje labai stipriai susiformavęs. Tai negatyvus psichologinis, socialinis, emocinis laukas“, – teigė premjeras
Anot A.Butkevičiaus, emigracijos mastus reiktų mažinti kuo greičiau, tačiau šį darbą turinčioms atlikti ministerijoms reemigracijos politikos efektyviai įgyvendinti nepavyksta.
Vien iš Tauragės – 205
Neseniai „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje 2015-aisiais bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų ES valstybių.
Tauragės miesto seniūnijoje pasiteiravome, kiek tauragiškių pastarąjį pusmetį deklaravo išvykstantys iš šalies. 205 – tokį skaičių, atsakydamas į šį klausimą, įvardijo seniūno pavaduotojas Žilvinas Majus.
Ir tai tik tie, kurie deklaravo išvykimą. O kiek tiesiog susikrovė lagaminus ir išvyko?
Mirgracijos srautai keičiasi
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė V.Stankūnienė žiniaskaidoje teigia, kad netrukus galima tikėtis pokyčių. Pasak jos, tarptautinę migraciją lemia išstumiantieji ir pritraukiantys veiksniai.
„Pas mus akivaizdžiai daug išstumiančiųjų veiksnių, o pagrindinė pritraukdavusi šalis buvo Jungtinė Karalystė. Ten situacija iš esmės keičiasi“, – aiškino demografė. Kadangi pagrindinė pritraukiančioji šalis visiškai keičia savas sąlygas, tikėtina, kad po „Brexito“ bent į Didžiąją Britaniją emigracija turi mažėti. V.Stankūnienė svarsto, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenę, tačiau ten gyvenamosios vietos nedeklaravę tautiečiai dabar tą suskubo daryti. Tai juos daryti paskatino nuojauta, kad gali pasikeisti imigrantų statusas.
„Kai tik keisis imigrantų statusas, akivaizdu, kad migracijos srautas ta linkme turėtų mažėti. Kur jis pasuks toliau, ar jis sustos čia – nežinia. Per krizę srautas pasuko į Norvegiją ir kitas Šiaurės Europos šalis. Galima daryti prielaidas, kad gali pasikeisti emigracijos mastai, gali keistis ir grįžtamosios migracijos mastai“, – sako V.Stankūnienė.
Verslas emigraciją jaučia skaudžiai
Bažnyčių gatvėje avalyne prekiaujantis vyras, nepanoręs pasisakyti savo pavardės, „Tauragės kurjeriui“ teigė labai skaudžiai jaučiatis emigracijos pasekmes. Pasak jo, kiek pirkėjų būta prieš keletą metų ir kiek dabar – nepalyginsi.
– Verslas visai stoja. Jaunimas išvyksta vos baigęs gimnaziją. Net ir tie, kurie išvyksta lyg ir trumpam, tik užsidirbti, neretai taip ir lieka užsienyje. Apsipranta, įleidžia šaknis. Ir mano brolis jau daug metų užsienyje gyvena, – liūdnai pasakojo jis. – Ką čia gali galvoti apie verslą, jei žmonių vis mažiau.
Paklaustas, kokią išeitį mato, verslininkas tik kraipė galvą – jis nežino, kas turėtų atsitikti, kad emigracija sustotų ar bent imtų mažėti. Jo manymu, tai padaryti dabar jau būtų labai sunku.
Jo mintis patvirtino ir gėlėmis prekiaujančios parduotuvės pardavėja. Pirkimas, jos nuomone, sumažėjęs labai stipriai. Ir ne vien dėl to, kad daug žmonių išvyksta, bet kad čia gyvenantieji neturi pinigų – atlyginimai labai maži, žmonės vos galą su galu suduria.
Kitas kalbintas verslininkas – jis prekiauja drabužiais – prisipažino jau ir pats svarstąs apie emigraciją.
– Daug artimųjų jau senokai užsienyje, aš vis tikėjau, kad man pavyks „užsikabinti“ įkūrus savo versliuką, tačiau dabar matau, kad iš to nieko nebus, – pesimistiškai svarstė vyras.
Jis teigė suprantąs, kad didėjanti emigracija prie gero neprives – juk ji kuria problemas visai valstybei. Sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių, dėl to valstybė surenka vis mažiau mokesčių. Kai nebebus kam jų mokėti, nebebus iš ko mokėti pensijų pensininkams, šalies biudžeto deficitas bus vis didesnis, o žmonių emocinė būklė blogės. Kuo ji blogesnė, tuo didesnis nusikalstamumas, gyvenimas šeimose tampa blogesnis, didėja smurtas šeimose ir vyksta begalės kitų blogų dalykų.
Kaip sustabdyti išvykstančius lietuvius? Kalbintas verslininkas įsitikinęs, kad reikia kažko imtis: gerinti ekonominę šalies būklę, leisti žmogui jaustis oriai, mažinti skirtumą tarp minimalaus atlyginimo ir pašalpų, kad žmonės norėtų dirbti.