Ekspertai: 43 mln. Lt kainavusi gaisrų prevencijos sistema į ugnį ir dūmus nereaguoja

 (215)
Miško gaisrų prevencijos sistema, už kurią Generalinė miškų urėdija (GMU) paklojo 43,68 mln. Lt, neatitinka jai keltų reikalavimų, teigia šios sistemos bandymus atlikę ekspertai.
Ekspertai: 43 mln. Lt kainavusi gaisrų prevencijos sistema į ugnį ir dūmus nereaguoja
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Realiomis sąlygomis atlikti bandymai parodė, kad gaisrus greitai pastebėti turinčios vaizdo stebėjimo kameros tamsiu paros metu į ugnį ir dūmus apskritai nereaguoja, o gaisru palaikyti gali ir automobilio sukeltas dulkes.

GMU užsakytą prevencijos sistemą testavo priešgaisrinės saugos ir technikos ekspertai Dainius Juodžbalis bei Arūnas Kazlauskas. DELFI žiniomis, bandymus stebėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai bei Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai, o testų rezultatai GMU nieko gero nežada.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žada kaltųjų paieškas. O GMU tvirtina, esą bandymus atlikę ekspertai naudojo ne tokius ugnies šaltinius, kokius reikėjo pasitelkti.

Naktį gaisrų nebūna?

Tikrindami gaisrų prevencijos sistemos patikimumą, ekspertai atliko įspūdingus bandymus realiomis sąlygomis. Miškuose buvo sukuriami tikri ugnies ir dūmų židiniai, kuriuos fiksuoti turėjo milžiniškus pinigus GMU kainavusios vaizdo stebėjimo kameros bei su jomis susieta elektronika. Bandymai parodė, kad sistema veikia toli gražu ne idealiai.

Dienos metu atlikti bandymai parodė, kad sistema veikia maždaug taip, kaip tikėtasi ir nustatyta viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje. Tačiau bene daugiausiai nerimo ekspertams sukėlė sistemos darbas tamsiuoju paros metu. Tiksliau, to darbo nebuvimas.

DELFI turimoje ekspertų išvadoje nurodoma, kad kontroliuojamas ugnies ir dūmų židinys, sukuriantis apie 10 x 10 m ploto dūmų stulpą, dieną ir naktį buvo įrengtas Zarasų miškų urėdijos teritorijoje, o dėl parinktos vietos „gaisro židinys šioje vietoje galėjo būti aptinkamas iš trijų aplink esančių stebėjimo bokštų“. Toliausiai nuo židinio esantis bokštas buvo apie 14 km atstumu, artimesni – 9-10 km.

Tačiau tamsiu paros metu sukurto ugnies, žiežirbų ir dūmų stulpo nė viena kamera neužfiksavo: nors prie kompiuterio monitoriaus sėdėjęs žmogus ugnies židinį pastebėjo greitai, automatinė pranešimo apie gaisrą sistema į įspūdingą reginį nereagavo.

„Tamsiu paros laiku (1 val. po Saulės laidos) bandomasis gaisro židinys buvo sukurtas toje pačioje vietoje, apie 21.20 val. (...) Liepsnos aukštis tuo metu siekė ~7 m, o kibirkštys kilo iki 20 m aukščio. Ignalinos MU (miškų urėdijos – DELFI) stebėjimo posto operatorius vizualiai gaisro dūmus pradėjo fiksuoti nuo 21.30 val. Sistema, veikianti skenavimo režimu, gaisro pavojaus signalo nė iš vieno stebėjimo bokšto iki 22.00 val. neužfiksavo. Toliau stebėjimai buvo nutraukti“, - rašoma ekspertų ataskaitoje.

D. Juodžbalis ir A. Kazlauskas atmeta bet kokią galimybę, kad sistemai gaisro židinį pastebėti sukliudė nepalankios oro sąlygos. „Oro sąlygos buvo idealios – mėnulio šviesa, dangus be debesų“, - teigiama dokumente.

Be to, ekspertai pažymi, kad nakties metu kameros apskritai yra išjungiamos, nors, remiantis technine specifikacija, turėtų dirbti ištisą parą.

Neskiria dulkių nuo gaisro

Ir tai ne vienintelė problema. Bandymai parodė, kad naktimis gaisro nepastebinti sistema dienos metu gali pranešti apie ugnies židinį ten, kur jo nėra.

„Sistemos gebėjimas nereaguoti į ne gaisrams priskirtinus įvykius nėra patikimas – skenavimo metu sistema dažnai klaidingai fiksuoja gaisro pavojaus signalus artimoje zonoje dėl gyvenamosiose teritorijose vykstančios gyvybinės veiklos (dūmai iš gyvenamųjų namų kaminų, gyventojų kūrenamos šiukšlės ar laužai, (...) miško keliais važiuojančių automobilių dulkių debesų“, - rašoma dokumente.

Be to, ekspertai konstatuoja, kad pakilęs rūkas dešimtis milijonų atsiėjusią sistemą padaro „neveiksnia“.

„Pakilus rūkui, stebėjimo kamerų gaisro aptikimo funkcija tampa neveiksni, t.y. iš aplinkos tampa nebeįmanoma išskirti reikalingos raiškos ir kontrasto vaizdo“, - konstatuoja D. Juodžbalis ir A. Kazlauskas.

V.Mazuronis: o man sakė, kad kažką neteisingai suprantu

Aplinkos ministras, „tvarkietis“ V. Mazuronis dar dirbdamas Seimo opozicijoje domėjosi 2010 m. GMU pirktomis kameromis. Jis DELFI teigė, jog ekspertų išvados gali privesti prie teisėsaugos įsikišimo į šią istoriją.

„Šitas projektas buvo vykdomas prie buvusio ministro, pono Gedimino Kazlausko. Jau tada kreipiausi, būdamas Seimo nariu, dėl tų klausimų. Ar iš tikrųjų ta sistema pakankamai reikalinga, efektyvi. Tuo metu aš gavau iš visų tuometinės Aplinkos ministerijos valdžios atstovų atsakymus, kad aš čia kažką ne iki galo suprantu, kad čia viskas gerai, kad visas pasaulis eina ta kryptimi ir pan. Po to buvo pradėta kelti klausimus. Jei neklystu, tuos klausimus pradėjo kelti Viešųjų pirkimų tarnyba. Ar tai, kas nupirkta, yra iš tikrųjų tai, kas turėjo būti nupirkta. Kitaip sakant, ar ta sistema, į kurią sudėti tokie pinigai, yra pakankamai efektyvi. Ir ar tie pinigai nepaleisti vėjais“, - prisiminė V. Mazuronis.

Anot ministro, jei ekspertų išvados patvirtins, kad sistema neatitinka jai keltų reikalavimų, bus pradėtos kaltininkų paieškos.

„Jeigu pasirodys, kad valstybės pinigai yra ištaškyti arba išleisti neefektyviai, tai manau, kad kitas žingsnis turėtų būti teisėsaugos institucijų. Mano, kaip ministro, pozicija labai aiški: jeigu pinigai yra iššvaistyti arba nupirkta ne tai, kas turėjo būti nupirkta, (...) turi būti atrasta, kas dėl to kaltas. Ir turi atsakyti“, - sakė V. Mazuronis.

GMU: ekspertai užkūrė ne tokį laužą, kokio reikėjo

Tuo tarpu GMU tvirtina, kad ekspertai bandymus atliko neteisingai, ir miške užkūrė ne tokį laužą, koks turėjo būti pasitelktas bandymams.

„Tikrai neturiu tokių išvadų. Turiu tiktai miškų urėdo tarnybinį pranešimą, kad neteisingu metu buvo kurtas naktinis laužas ir laužas neatitiko visų reikalingų, techniniuose parametruose aprašytų sąlygų“, - DELFI teigė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Vienas GMU vadovas tikino, esą eksperimento metu nebuvo nustatyti net elementariausi ugnies šaltinio parametrai. „Niekas nežino iš tų tuo metu dalyvavusių ekspertų, atstovų, koks buvo laužo dydis, kiek liepsna buvo, koks buvo dūmo dydis. Šitų parametrų atskiri žmonės, niekas nematavo, mano žiniomis. Turiu tik vieną tarnybinį pranešimą, kad tie asmenys, kurie dalyvavo, šitų dalykų nematavo ir matavimai jokie atlikti nebuvo“, - tęsė G. Visalga.

Paprašytas įvertinti ekspertų pateiktus duomenis, kad „liepsnos aukštis tuo metu siekė ~7 m, o kibirkštys kilo iki 20 m aukščio“, pašnekovas nuo komentarų susilaikė. „Kol kas jokių komentarų mes dabar pasakyti negalime. Antras dalykas – išvadų neturime. Ir trečias – mes manome, kad tie bandymai yra padaryti neprofesionaliai“, - sakė generalinio urėdo pavaduotojas.

Pasak jo, GMU atlikti bandymai parodė, kad sistema veikia puikiai, o ekspertų išvadose pateikti teiginiai apie sistemos išjungimą tamsiu paros metu – klaidingi.

„Mes savo bandymus turime pasidarę. Mūsų ekspertų atliktais bandymais, sistema veikia ir dienos metu, ir naktiniu metu. (...) Sistema yra neišjungiama: sistema persijungia automatiškai iš dieninio (režimo – DELFI) į naktinį ir iš naktinio – į dieninį“, - reziumavo G. Visalga.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Policija sako pasiekusi rimtų poslinkių tyrime dėl kibernetinių atakų prieš institucijų tinklalapius

Policija teigia pasiekusi rimtų poslinkių ikiteisminiame tyrime dėl plataus masto kibernetinių atakų, šį pavasarį įvykdytų prieš Lietuvos valstybės institucijų tinklalapius.

Prabilo dar vienas brolis iš Komskių šeimos: pateikė tragiškos medžioklės detalių (422)

Antradienį pasieniečių šuns Ramzio nušovimu pasibaigusiai medžioklei vadovavo medžiotojų klubo „Rambynas“ vadas Zenonas Komskis – vienas iš brolių Komskių ketverto. Jis DELFI tvirtino, kad šuo nušautas ne iš piktybiškų paskatų.

Nyderlanduose gyvenantys lietuviai sumišę: gavo tik vieną biuletenį (26)

DELFI gavo skaitytojos laišką, kuriame moteris piktinasi balsavimo užsienyje nesklandumais. Nusprendusi balsuoti paštu ir gavusi reikalingus dokumentus ji apstulbo: voke biuletenio balsavimui vienmandatėje rinkimų apygardoje – nebuvo. Lietuvos ambasada Nyderlanduose jai paaiškino, kad šis biuletenis vėluoja, tačiau rinkėja piktinasi: kaip taip gali būti, ar tai konspiracija? „Gerai, kad aš pastabi ir pasigedau to biuletenio, bet juk dauguma net nepastebės“, – svarsto ji.

„Istorijos detektyvai“. Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 metų Lietuvos? (1)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija, - visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918-1920 metais.

I. Vėgėlė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija: tikslai ambicingi, priemonės neaiškios (34)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje „Orus žmogus – stipri valstybė“ kuriama vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Nors tikslai ambicingi ir gražūs, be argumentų ir veiksmų plano jie lieka tik teiginiais.