Vilniaus miesto savivaldybėje iš anksto balsavęs ir ilgoje eilėje laukęs jaunimas įspūdžiais dalijosi garsiai: dauguma ketino balsuoti už konservatorius arba liberalus, nors pastarasis pasirinkimas nestebintų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys DELFI jau anksčiau minėjo, kad konservatoriai sugebėjo atjauninti savo elektoratą.
Ar tai reiškia, kad konservatoriai per šią rinkimų kampaniją sugebėjo atrodyti pakankamai liberalūs ir, jaunimo akimis, nebėra tokie konservatyvūs? Gal jaunimas apsigavo ir balsavo už pakankamai liberalų partijos veidą, bet gaus Rimantą Joną Dagį, Lauryną Kasčiūną ir Ireną Degutienę?
„Balsavau už konservatorius, nes daugiau nėra už ką balsuoti. Manau Lietuva dar nepribrendo kaip demokratija, kad balsuotume už pažiūras. Iš draugų rato žinau, kad daugelis balsuoja už konservatorius, nes daugiau nėra už ką balsuoti, tai daugiau balsas prieš socialdemokratus nei už konservatorius. Aš pati balsavau ne už pažiūras, o už žmones, kuriuos pažįstu ir žinau jų veiklą ir atsidavimą“, - sakė Ieva.
„Pykti dėl partnerysčių, embrionų, negrų dabar ne laikas. Išspręsim šiuos klausimus vėliau, svarbiausia balsuot už tą jėgą, kuri daugiausiai prisidės prie šalies saugumo“, - teigia Martynas.
Jis pripažįsta, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pozicija jam priimtina ne visais atvejais. Bet šiuo metu karinis, energetinis šalies saugumas vaikinui atrodo svarbiau. Be to, balsuoti už konservatorius – Martyno šeimos tradicija.
Konservatoriai: kokie jie iš tiesų?
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai praėjusioje ir šioje kadencijoje pasižymėjo gana konservatyviu balsavimu įvairiais asmens laisvės klausimais, nepaisant fakto, kad naujasis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vienoje diskusijoje pasisakė už homoseksualų partnerystės įteisinimą. Į savo nuomonę jis gavo kolegų konservatorių-krikdemų atsakymą – partijos programa sako kitaip, o pirmininko nuomonė tėra tik vieno asmens pozicija.
2008 m. ši partija pasiekė, kad Seimas priimtų Valstybinę šeimos politikos koncepciją, įtvirtinusią tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas. Koncepcijoje buvo suformuotos darnios, daugiavaikės, išplėstinės, krizę išgyvenančios, nepilnos, socialinės rizikos šeimų sąvokos.
Konstitucinis Teismas šią koncepciją pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, nes jeigu šeima vadinama tik santuoką sudaręs vyras ir moteris, taip pat jų vaikai ir įvaikiai, tuomet sudaromos prielaidos įstatymais nesaugoti ir neginti kitų šeimos santykių – pavyzdžiui, nesusituokusios vyro ir moters poros su vaikais, įvaikiais ar be jų.
„Kažin, ar Konstitucinio Teismo išsakyti šeimos kriterijai leistų įteisinti žmogaus ir kokio nors gyvūno sąjungą?“ - piktinosi tuomet konservatorius Mantas Adomėnas.
„Pagal tą išaiškinimą ir vyrai gyvenantys bendrabutyje po vienu stogu gali pretenduoti į šeimos sąvoką“, - sakė kitas partijos atstovas Rimantas Jonas Dagys.
Šis politikas labiausiai pagarsėjo, kai vienišus tėvus pavadino „bambaliais“.
„Jeigu tu nesugebėjai susitvarkyti savo gyvenimo ir užaugini vaiką be tėvo ar be motinos, tai ar tu prisiimi atsakomybę ir kaltę už tai, ar ne? Ar mes gyvename kaip mums patinka, kaip „bambaliai“ varinėjamės? Turi žmogus būti atsakingas, ar ne? Vaikui reikia ir tėvo, ir motinos, kad jis užaugtų visavertė asmenybė“, - būdamas socialinės apsaugos ir darbo ministru radijuje pareiškė R.J. Dagys.
Šioje kadencijoje konservatoriai nenurimo ir pateikė Konstitucijos pakeitimo projektą, pagal kurį šeima būtų aiškiai susiejama su santuoka: „Šeima sukuriama sudarius santuoką“, „Šeima iš motinystės ir tėvystės“. Tai reiškia, kad šeima būtų pripažįstama tik susituokę asmenys arba asmenys su vaikais. Nesusituokusių porų tokia koncepcija šeima nepripažįsta.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Seime neseniai irgi tapo klausimu, kuriame labiau išryškėjo partijos krikdemiškumas ir konservatyvumas, o ne liberalumas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siekė konservatyvaus teisės akto, kuris draudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį galėjo būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą – tai yra, jų skaičius negalėjo viršyti 3. Seimas taip pat buvo išbraukęs nuostatą, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios negalią.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį teisės aktą vetavo ir pasiūlė liberalesnes pataisas, kurios leistų embrionų šaldymą, neribotų jų skaičiaus ir sudarytų sąlygas lytinių ląstelių donorystei. Seime vargais negalais pavyko patvirtinti šalies vadovės pataisas, bet konservatoriai beveik vieningai balsavo prieš.
„Negalime nė vienas iš mūsų prisiimti teisės eksperimentuoti su ta gyvybe, daryti kokius nors eksperimentus jai nesutinkant vien todėl, kad embrionas dar tuo metu negali pasakyti, išreikšti savo nuomonės. Bet motinos, savyje nešiojančios kūdikius, puikiai supranta, kad tai yra žmogus ir su juo kalbasi“, - aiškino R. Dagys.
„Jeigu vežame į užsienį kraują, organus, netgi ląsteles, reikia laikytis griežtų įstatymų ir paklusti griežtai kontrolei. Šiuo atveju, vežant žmones, embrionus į užsienį, nebus nei kontrolės mechanizmo, nei jokių apribojimų, tai vykdys tos klinikos, kurios tuos embrionus gamins“, - apgailestavo tos pačios partijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Žygimantas Pavilionis viešėdamas DELFI konferencijoje atsisakė kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą ar Lenkiją krečiantį skandalą, kurio epicentre – visiškas abortų draudimas, net tais atvejais, kai moteris būna patyrusi išprievartavimą, gimdymas gresia jos gyvybei ar sveikatai arba kai vaisius labai stipriai pažeistas. Pasak Ž. Pavilionio, šie klausimai nėra prioritetas – svarbiau geri santykiai su Varšuva. Jis taip pat laikosi tradiciškai krikdemiškų pažiūrų, kad užsimezgusi gyvybė turi būti ginama valstybės, net jei tai prieštarauja moters teisei laisvai apsispręsti aborto klausimu.
DELFI debatuose diskutavęs L. Kasčiūnas nevaisingoms poroms turėjo dar vieną unikalų patarimą: „Lietuvos vaikų globos namuose yra 4000 vaikų. Labai gerai į atmintį įstrigęs iš Armėnijos atėjęs pasakymas – kol bus bent viena armėnų mama, tol Armėnijoje nebus nė vienų vaikų globos namų. Suprantu visas šeimas, suprantu nuoskaudas, rūpesčius ir išgyvenimus dėl to likimo smūgio, bet tikrai yra tokia galimybė“, – vieną iš būdų nevaisingoms poroms turėti vaikų nurodė L. Kasčiūnas.
Konservatoriai net nepritaria vyro ir moters partnerystės instituto įteisinimui, nes tai neva būtų pirmas žingsnis į homoseksualių porų partnerystę. Tuo tarpu homoseksualumas, anot kai kurių konservatorių, yra liga.
V. Vobolevičius: konservatoriai bandė nuslėpti konservatyvumą
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius teigia, kad naujoji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovybė dėjo pastangas įtikinti jaunus rinkėjus savo modernumu ir progresyvumu. Tačiau pašnekovas teigia nesantis įsitikinęs, kiek tai turėjo reikšmės.
„Jie tikrai bandė paslėpti savo konservatyvųjį elementą. Bet ar jauni rinkėjai leidosi sužavimi šito triuko, aš nesu toks tikras. Feisbuke kai kurie žmonės rašo, kad balsavo už konservatorius, bet labai daug mano draugų rašo, kad balsavo už liberalus“, - teigia V. Vobolevičius ir pažymi, kad feisukas dar nereiškia tikrų tendencijų.
Tačiau politologas pažymi, kad naujoji partijos vadovybė siekė įtvirtinti neokonservatyvias nuostatas, kuriomis tiki. Jo nuomone, tai galėjo sužavėti jaunus žmones, todėl jie nebūtinai pasimovė ant modernybės kabliuko.
„Ar rinkėjas, kuris pasisako už socialiai liberalią darbotvarkę, balsavo už L. Kasčiūną dėl to, kad jį apmulkino, aš labai abejoju. Neužmirškime, kad konservatoriai turi jaunimo organizacijas ir tų organizacijų nariai dažnai yra išsilavinę, internete daug besireiškiantys žmonės. Būčiau linkęs manyti, kad tai nebuvo apmulkinti liberalų jaunuoliai, o tie konservatoriai, kurie pritaria G. Landsbergio neokonservatyviai partijos vizijai ir dėl to gerai jaučiasi. Bet nemanau, kad tokie žmonės balsavo už L. Kasčiūną, manau, jie reitingavo Tadą Langaitį", - sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas.