D.Kuolys: sankcijas klausyti žurnalistų pokalbių VSD gaudavo Šiauliuose

 (77)
Politikos apžvalgininkas Darius Kuolys tvirtina turįs duomenų, kad saugumiečiai Šiauliuose gaudavo sankcijas klausyti tam tikrų žurnalistų pokalbių telefonu. Tai esą prasidėjo po saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje ir tęsiasi iki šiol.
Darius Kuolys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Šią informaciją D. Kuolys paskelbė trečiadienį savo vedamoje laidoje „Akistata su Lietuva“, kuri rodoma per Baltijos televiziją, o ketvirtadienį pakartojo DELFI.

Anot jo, kai kuriais žurnalistais Valstybės saugumo departamentas (VSD) susidomėjo po V. Pociūno, kuris Baltarusijoje dirbo diplomatinėje tarnyboje, žūties 2006 m. „VSD pradėjo sekti visus kritikus, kurie pradėjo aiškintis, kas ten darosi“, – DELFI sakė D. Kuolys, tvirtindamas, kad saugumiečių akiratyje atsidūrė ir kai kurie žurnalistai.

Kaip žinoma, norint klausytis vieno ar kito asmens pokalbių telefonu, atitinkama institucija privalo kreiptis į prokurorą ir gauti teismo leidimą. Būtent taip elgėsi VSD.

„Mano duomeninis, jie naudojosi Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnyj ir Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio paslaugomis, – teigė D. Kuolys. – Sankcijai gauti reikia rimtų argumentų. Vilniuje žmonės, gerbiantys savo reputaciją, nesutiko, tai kreipėsi į Šiaulius.“

Paklaustas, kiek sankcijų žurnalistų pokalbiams klausyti buvo išduota, pašnekovas nenorėjo spėlioti. Tai esą turėtų aiškintis politikai, pavyzdžiui, Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, ir kiti atsakingi pareigūnai.

D. Kuolio žodžiais, šis procesas tęsiasi iki šiol. Jis teigė kalbėjęs su kai kuriais kolegomis apie galima jų pokalbių telefonu klausymąsi – kai kurie žurnalistai esą žino, kad saugumiečiai jais domisi.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas DELFI atsisakė komentuoti šią informaciją.

A. Mirnyj taip pat atsisakė kalbėti, pasiteisinęs, kad nematė minėtos laidos, o telefonu kalbėti nenorintis. Tuo metu susisiekti su B. Kalainiu kol kas nepavyko.

Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas pripažino, kad tokia praktika, kai dėl prašymų gausos sankcijų klausytis telefoninių pokalbių kartais prašoma ne tame mieste, kur dirba atitinkami pareigūnai. Tačiau jis teigė neturintis duomenų, patvirtinančių per televiziją paskelbtą informaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nerami naktis Kauno tėvams: norintys, kad vaikai patektų į mokyklą, lauks per naktį (26)

Sekmadienio vakarą portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė ne vieno kauniečio kreipimosi dėl kasmetinės netvarkos priimant vaikus į miesto mokyklas.

D. Šakalienė: Rusija investuoja milžiniškas sumas, kad išlaikytų mūsų visuomenės mentalitetą (289)

Lietuva ėmėsi užtikrinti vaikų ateitį be smurto. Seimas šią savaitę įstatymu uždraudė fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, įskaitant ir fizines bausmes. Po daugelio metų kalbėjimo – tai labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik būtinos reformos pradžia. Tam, kad ji būtų įgyvendinta, o vaiko teisės visapusiškai ginamos, dar reikia kitų įstatymų pataisų.

Seime – siūlymas išskirtinai pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines (32)

Seime registruota iniciatyva kitus metus paskelbti Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių metais.

Atranka tapti mokyklos vadovu: neįveikia apie pusė kandidatų (35)

Maždaug pusė pretendentų, norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais, neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo. Agentūros vadovai pripažįsta - reikalaujama ne tik įvairių žinių, bet komunikavimo įgūdžių, mokėjimo valdyti konfliktines situacijas, iniciatyvumo ir psichologinių gebėjimų.

Buvusiam Vilniaus merui nepavyko iš valstybės prisiteisti žalos už bylą (18)

Buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui nepavyko iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.