Trečiadienį į TTK posėdį trumpam atvykęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsisakė komentuoti rengiamas išvadas.
Nori griežtesnių išvadų
Parlamentinį tyrimą dėl įvykių Kaune atliekantis komitetas trečiadienį ėmėsi išvadų projekto. Seimas buvo pavedęs tyrimą baigti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti iki lapkričio 4 d., tačiau net paskutinę nustatyto termino dieną parlamentarai tik surengė diskusiją šiuo klausimu. Anot TTK pirmininko Stasio Šedbaro, balsavimas atidėtas savaitei.
Anot jo, parlamentarai pareiškė norą detaliau susipažinti su išvadų ir pasiūlymų projektu, mat jis ką tik parengtas. Tyrimas esą užtruko, kadangi komitetas savaite vėliau, nei planuota, iš Generalinės prokuratūros gavo tarnybinio patikrinimo medžiagą. Seimo nariai nusiteikę išvadas, surašytas į dešimt puslapių, sugriežtinti.
S. Šedbaras užsiminė, kad visuomenė dalies išvadų teksto gali taip ir neišgirsti, nes jis gali likti tarnybinio naudojimo, mat kai kurie informacija susijusi su ikiteisminiu tyrimu. Jo teigimu, išvadose greičiausiai nebus minimi konkretūs asmenys ar pareigybės, mat esą pareigūnų skyrimas ar atšaukimas nepriklauso komiteto kompetencijai. Tačiau esą Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriems generalinis prokuroras yra atskaitingas, bei kitos institucijos galės padaryti savo išvadas.
TTK pirmininkas taip pat sakė, kad gali būti siūloma reformuoti vaikų teisių apsaugos sistemą: „atskirti savivaldybėse dabar sudubliuotas funkcijas – pačią vaiko teisių apsaugą ir socialinę paramą, centralizuoti apsaugą, nes dabar kiek savivaldybių, tiek skirtingų modelių“.
Nepriklausoma prokuratūra dirba prastai?
Be kita ko, išvadose žadama pasiūlyti keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Šiuo metu generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Tiesa, norint šį pareigūną skirti kitaip tektų pakeisti Konstituciją.
Pasak S. Šedbaro, prokuratūra turi „įgyti funkcinį ryšį su vykdomąja valdžia“ – esą daugumoje Europos Sąjungos šalių jos vadovą skiria prezidentas, o siūlo vyriausybė, konkrečiai – teisingumo ministras.
„Dabartinė tvarka yra unikali, daugiau panaši į buvusią prieš 20 metų sistemą. Galbūt tokia pati yra Rusijoje, Baltarusijoje. Galbūt okupacijos laikais tokia prokuratūra buvo savarankiška, bet ji buvo labai griežtai prižiūrima Komunistų partijos struktūrų, – kalbėjo parlamentaras. – Reliktų tokių yra likę, bet taip neturėtų būti, kadangi mes neturime ko politiškai paklausti. Kas politiškai atsakingas už tinkamą prokuroratūros darbą? Pezidentas, kuris dalyvauja skyrime? Seimas? Komitetas? Bet mes juk neskiriame generalinio prokuroro. Niekas politiškai neatsakingas, o turėtų būti šiuo atveju. Prokurorai turi dirbti kaip nepriklausomi specialistai, bet politiškai premjeras ar teisingumo ministras privalo būti atsakingi už tinkamą darbą, tinkamą finansavimą, tinkamą kadrų išdėstymą.“
TTK vadovo teigimu, prokuratūros vadovai turi būti skiriami konkurso tvarka, taikant kadencijų ir rotacijos principus.
Paklaustas, ar pakeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarką Vyriausybė neįgis galių kontroliuoti šią instituciją ir ji nebeliks nepriklausoma, S. Šedbaras pareiškė, jog dabartinė taip pat nėra tobula.
„Kada generalinis prokuroras yra visiškai nepriklausomas, o sistema pati save kontroliuoja, turime situaciją, kad per 12 mėnesių negalime ištirti tokio šlykštaus įtarimo. Man visiškai akivaizdu, kad tai nebuvo įprastas atvejis. Nemanau, kad Kaune tokių atvejų daug tiriama. (...) Tai tikrai yra neeilinis įvykis ir dėmesys turėjo būti skirtas didesnis. Ikiteisminį tyrimą turi kontroliuoti prokuratūra, vėliau pati jį perėmė. Štai matome rezultatą. Tai yra tragiška situacija. (...) Jei nieko nedarome sistemoje, galime preziumuoti, kad nelabai kas ir pasikeis. Galime pakeisti pirmą asmenį, galime pakeisti porą kitų asmenų, kurie tiesiogiai tyrė, bet jau tas buvo daroma. Ar jautėme pokyčius? Nejautėme. Vadinasi, reikia esminių pokyčių.“
Nusprendė atleisti vieną prokurorę
Seimas buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su kauniečio D. Kedžio skundais, esą jo mažametė dukra galėjo būti tvirkinama. Komitetui pavesta išsiaiškinti, ar skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų ir ar tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas.
Be to, paprašyta atsakyti, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas dėl tarnybinių nusižengimų tiriant vadinamąją pedofilijos bylą nutarė vieną prokurorę atleisti iš darbo, tris pažeminti pareigose, dviem prokurorams skirti papeikimus ir vienai – pastabą.
Kaip žinoma, D. Kedys apkaltino kelis asmenis, įskaitant Kauno teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, kurie spalio 5 d. buvo nušauti, dalyvavus tvirkinant jo dukrą. Į prokuratūrą vyras kreipėsi praėjusių metų lapkritį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol.