„Man dažnai kyla klausimas ir toks kaimiškas palyginimas: stebiuosi, kaip iki šiol valstybė nebankrutavo, kai labai dažnais atvejais su ja elgiamasi kaip su kolūkio sandėliu. Kas arčiau to sandėlio ir ima. Ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų parama maisto produktais, kuri per praeitus ir šiuos metus išaugo kartais, ar kokia kita“, - kalbėjo ministras.
Pasak jo, valstybėje pastebimas ir kitas kraštutinumas – kai vieni apsimeta skurstančiais, dalis buvusio vidurinio sluoksnio žmonių iš tiesų nebesuduria galo su galu ir jiems ši parama maisto produktais yra ypač svarbi.
Parama maisto produktais suteikiama, jeigu vienam šeimos asmeniui tenkančios pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio arba 525 Lt.
Darbo kodeksą reikia perrašyti
Susitikime su studentais ir universiteto bendruomene ministras aptarė planuojamą „Sodros“ reformą, darbo santykių liberalizavimą bei profsąjungų vaidmenį demokratinėje visuomenėje.
Pasak D. Jankausko, pastaruoju metu darbo santykių klausimai yra viena svarbiausių ministerijos ir ekspertų atstovų diskusijų ašių – esą aptariamos ir naujos, ir jau girdėtos idėjos apie 4 dienų darbo savaitę bei ne taip griežtai reglamentuotą darbo dienos trukmę.
„Šiandien Lietuvoje turime labai įvairių darbdavių, kaip ir darbuotojų. Ir jeigu jau remtumės pavyzdžiais, tai profsąjungų atstovai mėgsta argumentuoti, kad darbdaviai yra paskutiniai niekėjai, kurie, jeigu tik yra galimybė su darbuotoju susidoroti, tai, vardan pelno, darbuotojus atleidžia“, - kalbėjo ministras.
Iš darbdavių pusės D. Jankauskas sako pastebįs panašias tendencijas – šie darbuotojus vadina nesąžiningais, nedorais bei kaltina sovietiniu mentalitetu, mat dalis darbuotojų įmonės turto savinimąsi laiko normaliu dalyku.
„Ir vienas, ir kitas kraštutinumas yra perdėti, o kalbėdami apie darbo santykių liberalizavimą, mes norime kreipti į susitarimą“, - sakė D. Jankauskas.
„Tikrai būčiau vienas iš laimingiausių ministrų ir politikų, jeigu pavyktų pasiekti, kad Darbo kodeksą perrašytume apskritai“, - pridūrė ministras.
Motinystės pašalpa – ne parama, o draudimas
Kalbėdamas apie būsimą „Sodros“ reformą, D. Jankauskas nebuvo linkęs atskleisti, kaip vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pateiktą koncepciją, nes esą nori sulaukti savo vadovaujamos ministerijos suburtos darbo grupės darbo vaisių. Ši darbo grupė taip pat ruošia „Sodros“ reformos koncepciją, tačiau ministras užsiminė, kad vienas jos narys Raimondas Kuodis jau dabar yra pateikęs atskirąją nuomonę.
Ministras teigia, kad aišku tik viena: artimiausiu metu tikrai nebus grįžtama prie idėjos didinti „Sodros“ įmokų tarifą – esą diskutuojama tik apie galimybę dalį įmokų nuo darbdavio pečių perkelti darbuotojams arba socialinį draudimą sieti su savanoriškumo principu.
Dar viena diskutuojama idėja – iki tam tikro amžiaus nustatyti privalomą kaupimą privačiuose pensijų fonduose. Taip pat svarstomos mintys bazinę pensijos dalį mokėti iš valstybės biudžeto, o draudžiamąją – iš „Sodros“.
Pagrindinis tikslas vykdant „Sodros“ reformą, pasak D. Jankausko, būtų atskirti socialinio draudimo ir valstybės paramos klausimus. Politiko manymu, jei valstybė turi lėšų, ji gali remti įvairias visuomenės grupes, bet tai esą neturėtų painiotis su socialiniu draudimu.
D. Jankauskas taip pat skeptiškai įvertino LLRI ekspertų norą vaikus auginančioms mamoms mokėti fiksuotą motinystės (tėvystės) pašalpą. Pasak ministro, tai jau būtų valstybės parama šeimoms. Tuo tarpu kai pašalpa kompensuoja netektą darbo užmokestį, tai, anot politiko, vadinama draudimu.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpa mokama iki vaikui sukaks 2 metai – pirmaisiais metais ji sudaro 100 proc. buvusio darbo užmokesčio, antraisiais – 85 proc. Nuo liepos pašalpos mažėja dešimtadaliu ir pirmaisiais vaiko auginimo metais sudarys 90 proc. buvusio atlyginimo, antraisiais – 75 proc.