Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Politinių partijų įstatymo pataisomis siekiama sugriežtinti politinių partijų steigimo reikalavimus numatant, kad partiją galėtų įsteigti 3 tūkst. steigėjų. Partijos steigiamajame suvažiavime privalo dalyvauti ne mažiau kaip šeštadalis partijos steigėjų.
Siūloma numatyti, kad vienas įgaliotas atstovas negali turėti daugiau kaip 10 įgaliojimų.
Įstatymo pataisas registravo 12 Seimo narių, atstovaujančių didžiausioms šalies politinėms partijoms - socialdemokratų, konservatorių, partijos "Tvarka ir teisingumas".
Parengtą dokumentą kritiškai vertina mažesnių partijų vadovai, ne itin palankiai apie jas atsiliepia ir politologai.
Pasak socialdemokrato Albino Mitrulevičiaus, pataisomis siekiama, kad Lietuvoje nebūtų steigiamos "neperspektyvios" partijos. Tačiau 2 805 narius turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio tikinimu, ne narių skaičius lemia partijos įtaką šalies politiniam gyvenimui.
Politologas Lauras Bielinis taip pat kritiškai vertina naująsias Politinių partijų įstatymo pataisas. Jo nuomone, partiją reikėtų vertinti ne pagal formalius kriterijus, bet pagal jų kokybę - kiek jos iš tikrųjų atstovauja politinei pozicijai, o ne asmeniniams ar verslo interesams.
Teisingumo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, gegužės 17 d. Lietuvoje veikė 44 partijos.