Taip D.Grybauskaitė įvertino Valstybės kontrolės išvadas, atskleidusias, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų.
Susidariusią situaciją prezidentė pavadino sudėtinga.
"Iš tiesų situacija yra sudėtinga dėl to, kad projektas keitėsi jo vystymo eigoje, daugelis procesų buvo valdomi ne vienos institucijos, o kelių, tiesiogiai vienos atsakingos institucijos nebuvo", - sakė ji.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.
Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų.
Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.
Projekto vykdytojai teigė, kad projektas pabrango dėl statybos darbų ir medžiagų kainų augimo, be to, bestatant rūmus bei atliekant įvairius tyrimus kito ir darbų apimtis - jų gerokai padaugėjo.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.