„Pirmiausia, tai dar caro laikais statytas kalėjimas – 1904 m. Caro dvasia išlikusi, kokybė ir sąlygos, kuriomis laikomi žmonės – pasibaisėtini. Jie neturi galimybės nei socializuotis, nei bendrauti, daugelyje vietų sąlygos yra avarinės. Vilniaus centre – Lietuvos sostinėje – tai yra atvira žaizda“, - žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.
Su R. Šimašiumi šalies vadovė teigė kalbėjusi, kad Lukiškes, kaip prioritetą, reikėtų tvarkyti greičiau – Lukiškių iškėlimas turėtų būtų iškeltas pagal galimybes greičiau, o ne 2014 m., kaip numatyta strategijoje.
Prezidentės manymu, tam investicijų reikės ne tiek daug, kaip gali atrodyti. D. Grybauskaitė sako, kad reikia galvoti apie ikiteisminio proceso tobulinimą. „Negali būti, kad praktiškai tiek pat žmonių būtų nuteistų ir tiek pat ilgai sėdėtų ir lauktų teismo. Tai yra nenormali padėtis Lietuvoje“, - sakė prezidentė.
Valstybės vadovė susipažino ir su Lukiškių kalėjimo sielovados darbu, kurį atlieka kalinčiųjų ir nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas kunigas Arūnas Peškaitis.
R. Šimašius: poilsio namų tikėtis nereikia
„Galbūt nenorėčiau tirštinti spalvų, nes iš tikrųjų ne už didelius nuopelnus ir sėdi žmonės čia. Reikia turėti omenyje, kad tai – griežčiausio režimo įstaiga Lietuvoje, žmonės, sėdintys kalėjimo režimo įstaigoje, neturėtų turbūt tikėtis ypatingai gerų sąlygų. Kai kuriais atvejais iš tikrųjų, jeigu būtų geresnės materialinės sąlygos, patalpos, geresnis finansavimas galima būtų padaryti taip, kad vyktų geresnė socializacija, bet kai kuriais atvejais, manau, kad poilsio namų tikėtis laisvės atėmimo įstaigoje nederėtų“, - apie sąlygas Lukiškėse kalbėjo R. Šimašius.
„Esminis dalykas – kad įstaiga yra fiziškai ir moraliai atgyvenusi, iš esmės reikia daug investicijų, kad ją pavertume normalia įstaiga ir tos investicijos yra daug produktyvesnės, tikslingesnės naujoje vietoje, o ne šioje“, - apie Lukiškes kalbėjo R. Šimašius. Ministro žiniomis, Lukiškių įstaigų perkėlimas kainuotų apie 200 mln.
R.Šimašius teigia, kad Lukiškių kalėjimas turėtų būti iškeldintas iki 2012 m., o, blogiausiu atveju, galbūt metais vėliau. Kitos dvi įstaigos – tardymo izoliatorius ir laisvės atėmimo sienų ligoninė - bus iškeltos iki 2014 m.
Tikisi, kad po pertvarkos atpigs kalinių išlaikymas
DELFI primena, kad ministrų kabinetas yra sutaręs, kad Lukiškių kalėjimo kaliniai ir kalėjimo ligoninė apie 2015 m. turėtų būti perkeliami į Pravieniškes, o tardymo izoliatorius – į Rasų gatvėje esančius Vilniaus 2-uosius pataisos namus, kuriuos ketinama praplėsti. Todėl atsisakyta planų šį kalėjimą įrengti Pagiriuose.
Taip pat, pagal Vyriausybės sumanymą, iki 2017 m. Lietuvoje turėtų būti uždarytos ir perkeltos į naujas patalpas dar trys įkalinimo ir tardymo įstaigos – Marijampolės pataisos namai turėtų įsikurti Klaipėdoje, Šiaulių ir Panevėžio įkalinimo įstaigos turėtų pakeisti vietą šių miestų teritorijose.
Skaičiuojama, kad iki 2017 m. pertvarkius šalies įkalinimo įstaigas, nuo 55 Lt iki 40 Lt turėtų atpigti kalinio išlaikymas per dieną, maždaug pusė visų šalies nuteistųjų turėtų sėdėti kamerose, o ne kalėtų bendrabučio tipo pataisos namuose. Taip pat įrengus daugiau techninių apsaugos priemonių turėtų sumažėti prižiūrėtojų.
Prieš porą metų Vyriausybė buvo pritarusi kalėjimų plėtros strategijai iki 2033 m., tačiau pirmadienį ministrų kabinetas sutarė šį procesą paspartinti. Taip pat sutarta, kad strategijos įgyvendinimas turėtų kainuoti pigiau, nei skaičiuota anksčiau – 600 mln. Lt vietoj daugiau nei 1 mlrd. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 8000 kalinių, nors vietų įkalinimo įstaigose yra tik 7000. Statant naujus įkalinimo įstaigų pastatus planuojama įrengti 8000 vietų kaliniams.