Abu lyderiai ketina vykti į trečiadienį Suomijos prezidentės iniciatyva vyksiantį forumą, kuriame pagrindinį dėmesį žadama skirti Baltijos jūros ekologinei apsaugai.
"V.Putino prašymu mes davėme sutikimą tokiam susitikimui", - žurnalistams penktadienį sakė D.Grybauskaitė.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Rusijos aukščiausio lygio vadovų susitikimų nevyko.
Suomijoje kitą trečiadienį vyks šalia Baltijos jūros esančių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu bus ieškoma, kaip sumažinti, organizatorių teigimu, labiausiai užterštos pasaulio jūros, taršą.
Susitikimo šeimininkais bus Suomijos prezidentė Tarja Halonen ir ministras pirmininkas Matti Vanhanenas drauge su Baltijos jūros veiksmų grupe (BSAG), siekiančia išsaugoti šį užterštą vandens telkinį.
Dešimt prie Baltijos jūros ar netoli jos esančių valstybių - Norvegija, Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva ir Suomija - patvirtino "aukštu lygiu" dalyvausiančios šiame susitikime, sakė Suomijos Baltijos jūros ambasadorius Jari Luoto'as.
Į susitikimą taip pat pakviesti Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, verslo ir nevyriausybinių organizacijų vadovai. Susitikime turėtų dalyvauti maždaug 400 žmonių.
„Nesusipratimu“ pavadino Rusijos URM pareiškimą, kad 1991 metų sausį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį "nesusipratimu" pavadino Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kad 1991 metų sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo.
"Aš manau, kad šis pareiškimas yra nesusipratimas", - žurnalistams sakė prezidentė.
Paklausta, ar ketina kelti šį klausimą susitikusi su Rusijos vadovais, D.Grybauskaitė atsakė: "Kodėl aš jį turiu kelti? Aš žinau, kad Lietuva buvo tuo metu. Aš klausimų tuo klausimu neturiu".
Rusijos užsienio reikalų ministerija prieš savaitę pareiškė, kad 1991 metų sausio mėnesį nepriklausoma Lietuvos valstybė neegzistavo, todėl reikalavimai atlyginti žalą nukentėjusiesiems per sausio įvykius esantys neteisėti.
Tai Rusijos URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka sakė komentuodamas Lietuvos Seimo rezoliuciją, kuria siūloma Vyriausybei oficialiai kreiptis į Rusiją dėl kompensacijos nuo sovietų agresijos žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų šeimoms bei sužeistiesiems per 1991 metų sausio įvykius.
Rusijos diplomatas atmetė Lietuvos argumentus, kad 1991 metais pasirašydama dvišalę tarptautinę sutartį su Lietuva Rusija pripažino, jog 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.