Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ketvirtadienį išnagrinėjo šiuo metu Belgijoje gyvenančios M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) ieškinį, kuriuo jie prašo M. Runevič-Vardyn gimimo bei santuokos liudijimuose pakeisti įrašus iš lietuviškų į lenkiškus.
Ieškovė siekia, kad Lietuvos lenkės dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.
Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.
„Mes dabar gyvename Europoje ir Europos normos taip pat yra privalomos visiems Europos nariams“, – sakė sutuoktiniams atstovaujantis advokatas Zbignevas Stvolas.
Jis teisme taip pat teigė, kad sutuoktiniai apskundė Liuksemburgo teismo sprendimą EK. „Dėl šios priežasties prašome bylą sustabdyti arba jos nagrinėjimą atidėti“, – sakė advokatas.
Teismas tokio prašymo nepatenkino ir bylą išnagrinėjimo iš esmės.
Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka pažymėjo, kad valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių nuomone, kalbai nieko neatsitiktų, jeigu pavardės būtų rašomos ir kitais raštmenimis, tačiau čia neužtenka vien Kalbos komisijos sprendimo, tam būtinas ir politinis sprendimas“, – teisme pabrėžė komisijos vadovė Irena Smetonienė.
Teismas sprendimą šioje byloje žada skelbti rugpjūčio 18-ąją.
DELFI primena, kad gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama jir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, - pabrėžė teismas.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.