Daugėja pritariančiųjų Lietuvos narystei ES

 (11)
Nuo balandžio mėnesio pritariančių Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES) padaugėjo 5,6 proc. ir dabar už šalies įstojimą į šią organizaciją referendume balsuotų 49,4 proc. šalies gyventojų. Lietuvos įstatymai numato, kad referendumo klausimas yra priimtas, jei už jį balsuoja daugiau nei 50 proc. visų rinkėjų.
Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, jei lapkritį būtų vykęs referendumas, prieš narystę ES būtų pasisakę 22,4 proc. apklaustųjų (balandį - 25,1 proc.).

Apklausą Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimo centras "Vilmorus".

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje apklausos rezultatus pristatė centro direktorius Vladas Gaidys.

Jis pažymėjo, kad prieš trejus metus Lietuvos gyventojų požiūris į ES buvo pakankamai palankus, nes tuo metu ES Lietuvos gyventojams nekėlė asociacijų dėl prisiimamų įsipareigojimų. Buvo manoma, jog Europos Sąjunga - tai "turtingos ir laimingos šalys", todėl ES buvo vertinama palankiai.

Vėliau palankumas sumažėjo, pasak V. Gaidžio, dėl "kelių talentingų euroskeptikų darbo".

Palankiai vertinančių Lietuvos narystę ES labai padaugėjo Rusijos ekonominės krizės metu, o vėl sumažėjo pradėjus kalbėti apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.

Palankumo sumažėjimą V. Gaidys aiškino ir tuo, kad valdininkai, priimdami nepopuliarų sprendimą, dažnai aiškina, kad to reikalauja ES.

Kritinis taškas buvo pasiektas prieš metus, kai euroskeptikų tapo daugiau, nei remiančiųjų narystę ES. Tai V. Gaidys sieja su Lietuvos Vyriausybės ir JAV bendrovės "Williams" sutarčių dėl įmonės "Mažeikių nafta" akcijų pardavimo pasirašymu.

Kai kurie politikai teigė, kad šios sutartys yra žalingos Lietuvai, ir ši kritika sumažino Lietuvos gyventojų pasitikėjimą Vakarų investuotojais ir patrneriais.

"Dalis gyventojų suvokė ''''Mažeikių naftos" privatizavimą kaip neskaidrų, nenaudingą Lietuvai, tuomet buvo didžiulė įtampa, pakeitusi politinę areną", sakė V. Gaidys.

Šiais metais didėjantį palankumą ES sociologas aiškino tuo, kad gyventojai užmiršo "Mažeikių naftos" privatizavimo istoriją, be to, gauna nemažai informacijos apie ES.

"Kitas svarbus dalykas yra tai, kad populiarūs šalies lyderiai nėra prieš ES", teigė "Vilmorus" vadovas.

V. Gaidys mano, kad euroskeptikų gretas sudaro žmonės, kuriems "gyvenime mažiau pasisekė" - nemokantys dirbti kompiuteriu, nekalbantys angliškai, 50-mečiai ir vyresni bei abejojantys, ar bus reikalingi ES.

Pasak V. Gaidžio, už narystę ES pasisako tie, kurie patikėjo, kad jie ES bus reikalingi.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių iš narystės ES tikisi jaunimo padėties pagerėjimo, ekonomikos vystymo, švietimo situacijos gerėjimo, daugiau galimybių susirasti darbą.

Trečdalis apklaustųjų mano, kad įstojus į ES, pablogėtų santykiai su Rusija.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

D. Grybauskaitė tarė žodį valdantiesiems

Prieš viešus ginčus dėl reformų valdančioji dauguma turėtų jas detaliau aptarti tarpusavyje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė po valdančiųjų konflikto dėl aukštojo mokslo pertvarkos.

K. Pūkas Seimo etikos sargams apskundė jį iš posėdžio išprašiusią apkaltos komisiją

Dėl seksualinio priekabiavimo apkaltos sulaukęs Seimo narys Kęstutis Pūkas etikos sargams apskundė visą apkaltos komisiją.

Ekstremalus įvykis Vilniaus rajone atšauktas, teršalus baigiama surinkti (1)

Vilniaus rajone, Vanaginės kaime baigiami rinkti teršalai, atšauktas ekstremalus įvykis nustačius, jog pavojus gyventojų sveikatai nebegresia.

Kodėl niekas Vasario 16-osios akto Vokietijoje neieškojo anksčiau? (10)

Vokietijos archyvuose yra dirbęs ne vienas istorikas, tačiau jiems Vasario 16-osios akto surasti nepasisekė, atskleidžia Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Raimundas Lopata pažymi, kad gauti finansavimą ir vykti į Vokietijos archyvus mokslininkai turėjo progą dar pernai, tačiau idėjos atsisakė ir ėmėsi tirti skaitmeninius archyvus.

Prezidentė: susisiekėme su A. Merkel biuru dėl Vasario 16-osios akto grąžinimo (64)

Pareigūnai susisiekė su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuru dėl Berlyne rasto Lietuvos nepriklausomybės akto ir tiria jo grąžinimo galimybę, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.