Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, jei lapkritį būtų vykęs referendumas, prieš narystę ES būtų pasisakę 22,4 proc. apklaustųjų (balandį - 25,1 proc.).

Apklausą Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimo centras "Vilmorus".

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje apklausos rezultatus pristatė centro direktorius Vladas Gaidys.

Jis pažymėjo, kad prieš trejus metus Lietuvos gyventojų požiūris į ES buvo pakankamai palankus, nes tuo metu ES Lietuvos gyventojams nekėlė asociacijų dėl prisiimamų įsipareigojimų. Buvo manoma, jog Europos Sąjunga - tai "turtingos ir laimingos šalys", todėl ES buvo vertinama palankiai.

Vėliau palankumas sumažėjo, pasak V. Gaidžio, dėl "kelių talentingų euroskeptikų darbo".

Palankiai vertinančių Lietuvos narystę ES labai padaugėjo Rusijos ekonominės krizės metu, o vėl sumažėjo pradėjus kalbėti apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.

Palankumo sumažėjimą V. Gaidys aiškino ir tuo, kad valdininkai, priimdami nepopuliarų sprendimą, dažnai aiškina, kad to reikalauja ES.

Kritinis taškas buvo pasiektas prieš metus, kai euroskeptikų tapo daugiau, nei remiančiųjų narystę ES. Tai V. Gaidys sieja su Lietuvos Vyriausybės ir JAV bendrovės "Williams" sutarčių dėl įmonės "Mažeikių nafta" akcijų pardavimo pasirašymu.

Kai kurie politikai teigė, kad šios sutartys yra žalingos Lietuvai, ir ši kritika sumažino Lietuvos gyventojų pasitikėjimą Vakarų investuotojais ir patrneriais.

"Dalis gyventojų suvokė ''''Mažeikių naftos" privatizavimą kaip neskaidrų, nenaudingą Lietuvai, tuomet buvo didžiulė įtampa, pakeitusi politinę areną", sakė V. Gaidys.

Šiais metais didėjantį palankumą ES sociologas aiškino tuo, kad gyventojai užmiršo "Mažeikių naftos" privatizavimo istoriją, be to, gauna nemažai informacijos apie ES.

"Kitas svarbus dalykas yra tai, kad populiarūs šalies lyderiai nėra prieš ES", teigė "Vilmorus" vadovas.

V. Gaidys mano, kad euroskeptikų gretas sudaro žmonės, kuriems "gyvenime mažiau pasisekė" - nemokantys dirbti kompiuteriu, nekalbantys angliškai, 50-mečiai ir vyresni bei abejojantys, ar bus reikalingi ES.

Pasak V. Gaidžio, už narystę ES pasisako tie, kurie patikėjo, kad jie ES bus reikalingi.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių iš narystės ES tikisi jaunimo padėties pagerėjimo, ekonomikos vystymo, švietimo situacijos gerėjimo, daugiau galimybių susirasti darbą.

Trečdalis apklaustųjų mano, kad įstojus į ES, pablogėtų santykiai su Rusija.