„Esu išvažiavusi į savo rinkiminę apygardą Skuode ir tikrai meluočiau, jei sakyčiau, kad žinau, jog esu pasiūlyta į švietimo ir mokslo ministro postą“, – kuklinosi A. Pitrėnienė, tačiau patvirtino, jog jos pavardė buvo tarp Darbo partijos kandidatų, ieškant, kas turėtų užimti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo postą.
Čia pat A. Pitrėnienė pripažino, jog šios pareigos jai nebūtų svetimos, nes, turėdama biologijos mokytojos specialybę, visą gyvenimą dirbo pedagoge, vadovavo ne vienai Skuodo rajono mokyklai, dirbo Švietimo skyriuje, buvo Vilniaus prekybos technikumo lektore.
„Švietimas – ne tik mano, bet mano šeimos ir net giminės gyvenimas. Mama buvo puiki biologijos mokytoja, vadovavo mokyklai, tėvas visą gyvenimą dirbo muzikos mokytoju“, – sakė A. Pitrėnienė, Seime dirbanti nuo 2004 m. ir ne jau antrą kartą vadovaujanti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
Jos kandidatūra premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pasiūlyta pirmadienį po to, kai siūlomų ministro pareigų atsisakė E. Vaitekūnas, kuriam šis postas pasirodė per sunkus išbandymas. Tačiau Seimo kuluaruose kalbama, kad jis išsigando, jog Prezidentūra nepritars jo kandidatūrai dėl sūnaus Eriko Vaitekūno, buvusio Generalinės prokuratūros pareigūno, teistumo.
Švietimo ir mokslo ministro postas liko laisvas po to, kai iš jo Darbo partija atšaukė Dainių Pavalkį, kuriam buvo priekaištauta dėl partijos ir Vyriausybės programos nevykdymo, nors prezidentei Daliai Grybauskaitei šio dabar jau buvusio ministro darbas tiko.
Seimo pirmojo vicepirmininko Vydo Gedvilo kandidatūrą šalies vadovė atmetė kaip netinkamą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos surašytų pažymų, kuriose neva yra faktų, kompromituojančių šį vieną įtakingiausių Darbo partijos atstovų. Kas tose pažymose užfiksuota, pats V. Gedvilas nežino iki šiol, tačiau anksčiau yra tvirtinęs, jog sieks aiškintis, kad galėtų apginti savo garbę ir orumą.