Viena iš pagrindinių šalies strateginių problemų yra atsilikimas inovacijų srityje, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau pabrėžia tam matanti didelį potencialą.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Siekiant užtikrinti valstybės pažangą, ekonomikos augimą, veiksmingą švietimo sistemą, Prezidentė D. Grybauskaitė parengė ir Seimui pateikė Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires.

„Tikrai, turime situaciją, kada esame priešrinkiminiame laikotarpyje, ir daugelis politikų jau ruošiasi rinkimams, bet yra dalykų, kurie yra labai svarbūs, strateginiai ir kuriuos reikia atlikti, nepriklausomai nuo to, kas vyksta kasdienybėje ir paviršiuje“, – interviu LRT radijui sakė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, viena iš strateginių Lietuvos problemų yra atsilikimas inovacijų srityje: jau beveik 10 metų Lietuva pagal tai ES yra trečia nuo galo, į šią sritį mažai investuojama, neišnaudojamas potencialas. Tačiau D. Grybauskaitė neabejojo, kad Lietuva gali turėti solidžią, kryptingą, ambicingą mokslo ir inovacijų politiką, priminė, kad Lietuva jau bendradarbiauja su JAV kosmoso agentūra NASA, siekia narystės Europos branduolinių tyrimų centre (CERN), turi mokslininkų, kurie pretenduoja į Nobelio premiją.

„Taigi mes turime potencialą, bet juo nesinaudojame. Su tradicine ekonomika toli nenuvažiuosi, dabartiniame globaliame pasaulyje Lietuva gali ir turi turėti nišą per savo inovatyvumą ir kaip inovatyvios šalies vardą ir potencialą“, – teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė tikėjosi, kad Seimui pavyks priimti nutarimą dėl šalies mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių, kas galėtų būti pagrindas, kelrodis naujai valdžiai.

„Tokie dalykai yra strateginiai, jie turi turėti tęstinumą, turi perimti ir prisiimti atsakomybę visos politinės partijos. Taigi mes mėginame daryti tai, kas yra fundamentalu, svarbu ir kas gali apspręsti Lietuvos ateitį, nepriklausomai nuo to, kas vyksta kasdien aplink mus“, – neabejojo Prezidentė.

Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires rengė daugiau nei penkiasdešimt akademinės ir verslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, ekspertų, ministerijų atstovų. Tai pirmas, bet gyvybiškai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti greitesnį ekonomikos augimą, šalies konkurencingumą. Šios gairės bus aiškus įpareigojimas Vyriausybei parengti konkretų priemonių planą ir imtis realių veiksmų užtikrinant valstybės pažangą.

Prezidentės inicijuotose Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gairėse yra numatytos 5 konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai užtikrinti: mokslinių tyrimų sistemos pertvarka, inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas, švietimo sistemos pertvarka, mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nešališka stebėsena.

Siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų sistemos pertvarką ir sukoncentravus jau esamą potencialą – 45 aukštąsias mokyklas, 13 mokslinių tyrimų institutų, 5 mokslo ir verslo slėnius, 10 technologijų parkų – valstybė yra pajėgi turėti ne vieną pasaulinio lygio mokslo centrą, ypač gyvybės mokslų ir lazerių srityse. Tai užtikrintų geriausių pasaulio mokslininkų pritraukimą į šalį ir padėtų išlaikyti gabiausius savo žmones.

Taip pat numatomi mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo sistemos pokyčiai. Valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms turi būti skiriamas už aukšto lygio mokslinius tyrimus, ne už plotą ar išleistų publikacijų skaičių. Pastaruoju metu kai kuriose aukštosiose mokyklose lėšos administravimo ir ūkio išlaidoms išaugo net 46 proc., tuo tarpu išlaidos studijoms mažėjo.

Inovacijų kūrimo ir diegimo skatinimas numato aktyvesnį verslo pritraukimą į mokslą – nukreipiant viešąsias investicijas į smulkiąsias ir vidutines įmones, užtikrinant lankstesnį inovatyvaus verslo finansavimą, skatinant stambius tarptautinius mokslo ir verslo projektus. Lietuvoje verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams sudaro vos 0,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra net keturis kartus didesnis.

Siekiant užtikrinti valstybės poreikius ir pasaulio pažangos tendencijas, gairėse numatoma ir švietimo sistemos pertvarka. Tam numatoma sukurti bendrą mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, reorganizuoti profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų tinklą, apibrėžti visų švietimo įstaigų vadovų kadencijas.

Būtinas ir profesionalus mokslo ir inovacijų politikos koordinavimas bei nepriklausomumas. Nors tarptautinės organizacijos kaip vieną didžiausių Lietuvos trūkumų nurodo neveiksmingą inovacijų politikos koordinavimą, iki šiol šalyje nėra atsakingos institucijos už inovacijų politikos formavimą. Numatoma, kad už inovacijų politikos formavimą būtų atsakingas Seimas, o atsakomybė už veiksmų koordinavimą būtų priskirta Vyriausybės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų tarybai.

Užtikrinus nešališką mokslo ir inovacijų politikos stebėseną, į valstybės poreikius tenkinančių svarbių sprendimų priėmimą bus įtraukiama ir visuomenė, verslas, mokslininkai, o sprendimai bus priimami remiantis tyrimais.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (293)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Liūdnas teroristų likimas (36)

Terorizmas nekeičia pasaulio ir tai labiausiai erzina pačius teroristus, kurie bando įsivaizduoti,...

Patarimai ruošiantis dviračių žygiui ar maratonui: kai ko galite pasimokyti ir iš vaikų

Skaudančios kojos, varvantis prakaitas ir nuo sėdynės geliančios kirkšnys – taip gali atrodyti...

Darbas, kuriame jaunystė – abejotinas privalumas

Tarp jaunų parlamentarų rinkėjai dažniausiai mini didžiųjų partijų lyderius, o kiti jauni...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (18)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (122)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Nemaitonių kaime – tragiška nelaimė: prie namų nuskendo du vaikai papildyta 19.39 (89)

Šeštadienį Kaišiadorių rajone esančiame Nemaitonių kaime mirė du mažamečiai. Prie namų...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (279)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Klaidinantys vėžio simptomai vos nepražudė jaunos moters

31 metų britė, kurią nuolat vargino pilvo pūtimas , ragina neignoruoti iš pirmo žvilgsnio...

„Karklės“ dalyvių stilius traukė akį: išsiskyrė keisčiausiais įvaizdžiais (7)

Vainikuoti 2017 metų vasarą ir ištraukti iš spintos dar nespėtus pademonstruoti stilingus...