Įtakingas socialdemokratas, buvęs Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas mestelėjo užuominų, esą prezidentė Dalia Grybauskaitė sovietmečiu galėjo teikti ataskaitas KGB.
© A.Solomino nuotr.

DELFI atsiųstame komentare A. Sakalas svarsto, esą D. Grybauskaitė savo karjeros sovietinėje sistemoje metais privalėjo teikti ataskaitas KGB. Prezidentūra tokias užuominas kategoriškai atmeta.

Kelionės už Sovietų sąjungos ribų – prievolė informuoti KGB?

Praėjusią savaitę DELFI paskelbtame komentare A. Sakalas viešai svarsto, esą D. Grybauskaitės karjeroje buvo bent keli atvejai, kai ji privalėjo teikti informaciją sovietinėms saugumo struktūroms.

Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Spaudoje pateikta informacija apie tai, kad D. Grybauskaitė vadovaudavo įvairioms į kapitalistines ir socialistines šalis vykstančioms grupėms. Pagal to meto tvarką kiekvienas grupės vadovas rašydavo KGB skirtą ataskaitą, kurioje nurodydavo tokius duomenis: su kokiais užsienio politikais ir visuomenės veikėjais susitiko grupė, koks tų veikėjų požiūris į TSRS, kaip elgėsi grupės nariai kelionės metu, ar susitiko su kuriuo nors užsieniečiu, nesuderinęs to su grupės vadovu, ar grupės narių pažiūros suderinamos su tarybinio piliečio elgesio normomis“, - teigia socialdemokratas.

Politikas neabejoja, kad antrosios kadencijos siekianti šalies vadovė tokias ataskaitas KGB privalėjo teikti.

„Neabejotina, kad D. Grybauskaitė rašė tokias ataskaitas, kurios, tikėtina, saugomos kuriame nors KGB archyve. Ar tokios ataskaitos nėra bendradarbiavimas su KGB? Jei ne, tai tada seka išvada, kad nė vienas TSKP narys niekados nebendradarbiavo su KGB. Bendradarbiavo tik nepartiniai“, - ironizuoja A. Sakalas.

Prezidentūra: jokių ataskaitų KGB nebuvo

Prezidentūra kategoriškai atmeta tokius socialdemokrato pasvarstymos. Prezidentės Vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė DELFI teigė, esą sovietmečiu D. Grybauskaitė „su turistine grupe vyko į kelias socialistines šalis“, tačiau jokių ataskaitų KGB neteikė.

„Prezidentė niekada nedirbo ir nebendradarbiavo su KGB ir jokios žvalgybinės ar agentūrinės informacijos KGB struktūroms neteikė. Taip pat nevyko į jokias Vakarų šalis. Tai buvo grynai turistinės kelionės į Vengriją, Rytų Vokietiją, Lenkiją ir Čekoslovakiją.

Jokių ataskaitų apie šias keliones (D. Grybauskaitė – DELFI) KGB nerašė, nes ir nebuvo tokio reikalavimo. Atsiskaityti už išvykas, kaip ir dabar už komandiruotes, reikėjo tik savo darbovietei“, - aiškino D. Ulbinaitė.

A. Anušauskas: A. Sakalas nustebino

Konservatorius, Seimo narys bei KGB veiklą aktyviai nagrinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas DELFI teigė nustebęs dėl A. Sakalo pasvarstymų.

„Labai nustebino A. Sakalo žinios. Nes jos visai nesutampa su tais dokumentais, tais teisės aktais, kurie tuo metu buvo. Tiek žinybiniai, tiek kokie nors kitokie. Tiesiog viskas buvo kitaip“, - kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, kelionė už Sovietų Sąjungos ribų toli gražu nebuvo lygi prievolei teikti ataskaitą KGB.

„Pirmiausia šalys buvo skirstomos į kapitalistines ir socialistines. Jeigu važiuodavo kas nors į socialistines šalis, niekas jokių ataskaitų nereikalaudavo. Tai yra vienareikšmiška. (…) KGB nebuvo begalinius resursus turinti organizacija, kad galėtų dešimtis tūkstančių kažkokių niekam nereikalingų popierių peržiūrėti.

Vakarų šalys irgi buvo diferencijuojamos. Kaip ir kelionių būdai. Turai, kur vadovaudavo „Inturist“ (sovietinis kelionių organizatorius – DELFI) su jų paskirtais gidais ir visa kita – sakykim, 30 žmonių išvažiuoja į kruizą ar lėktuvu kur nors į kapitalistinę valstybę, turistiniais tikslais. Buvo tokios gana ribotos galimybės, bet jos buvo. Per metus išvažiuodavo 18 tūkst. žmonių. Ataskaitų buvo prašoma – darbovietės prašydavo – pirmiausiai iš tų žmonių, kurie individualiai važiuodavo. Ne grupėmis, o individualiai, t.y. į stažuotes, į komandiruotes“, - tęsė A. Anušauskas.

Pašnekovo teigimu, KGB savais kanalais ataskaitų reikalaudavo ne iš bet ko.

Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Atsiskaitymo reikalaudavo tik iš tų žmonių, kurie ar individualiai, ar grupėse vykdavo ir buvo arba kadriniai KGB darbuotojai, arba agentūra. Su jais atskirai susitikdavo. O su patikimais asmenimis, jeigu tokių būdavo, susitikdavo kokiais nors išskirtiniais atvejais. Bet čia informacijos gavimo garantijos buvo gerokai mažesnės, nes dalis tų asmenų dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui – nenorėdami kalbėti apie kokius nors savo giminaičius, su kuriais susitiko užsienyje, atsisakydavo teikti tokią informaciją. Archyvuose irgi tokių pavyzdžių yra“, - sakė A. Anušauskas.

Prezidentūros versija pašnekovui atrodo įtikinanti.

„Man ji bent jau atitinka tą realybę, kuri buvo. Kodėl buvo tokia tvarka? KGB nebuvo, kaip minėjau, begalinių resursų turinti organizacija. Jai reikėjo koncentruotis į sekamus subjektus. Dėl to jinai apribodavo žmonių judėjimą teritorijoje: pasienio zonos, slaptos zonos. Apribojo užsieniečių lankymąsi tam tikrose įstaigose, kad nereikėtų lakstyti po visą Lietuvą sekiojant užsieniečių grupes. Ir taip toliau.

Stengėsi įvairiais administraciniais ir kitokiais apribojimais susimažinti sau darbo, kad pagrindinius resursus galėtų skirti ten, kur iš tikrųjų jie buvo įpareigoti dirbti: saugumas, disidentų sekimas ir visa kita. Kitaip jie nebūtų pajėgę apžioti“, - reziumavo A. Anušauskas.

D. Grybauskaitė jau ne pirmą kartą prabyla apie insinuacijas apie jos ir jos artimųjų praeitį. Praėjusią savaitę prezidentė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė atsakymus į tebeeskaluojamus klausimus apie jos biografiją. D. Grybauskaitė kategoriškai neigia „kolaboravusi“ su komunistais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Politikė taip pat atmeta insinuacijas, esą jos tėvas buvo NKVD seržantas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (2)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (83)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (159)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (10)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure (1)

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (30)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (4)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (123)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai (3)

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...