„Dirbsiu visuomeniniais pagrindais, kadangi priešingu atveju kitaip bus reguliuojama renta. Dar jos neprašiau, bet ruošiuosi ir ketinu dirbti tvarkingai, nedaryti problemų nei sau, nei kitiems“, – DELFI teigė Č. Juršėnas.
Pagal įstatymus, 1990 m. Kovo 11-osios akto signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą. Signataro rentos dydis sudaro 50 procentų Seimo nario mėnesinio atlyginimo. Renta nemokama, jei signataras turi draudžiamųjų pajamų. Taigi gaudamas LRT tarybos nario atlyginimą, Č. Juršėnas negalėtų pretenduoti į rentą. Per mėnesį LRT tarybos narys gauna apie 600 Lt.
„Kas bus, tas bus, vistiek gyvensime, o šiuo atveju yra įstatymas ir jo reikia laikytis“, – į klausimą, ar nesibaimina, kad valdžia jam neskirs rentos, kaip iki šiol neskyrė prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei, atsakė Č. Juršėnas.
Seimo nario atlyginimas neatskaičius mokesčių su šiuo metu galiojančiais sumažinimais sudaro 6,9 tūkst. litų. Sunkmečiu sumažintos ir signatarų rentos – jos sudaro maždaug po 40 proc. parlamentaro darbo užmokesčio dydžio. Rentą gaunantis signataras turi atsisakyti valstybinės pensijos, tačiau socialinio draudimo pensija mokama.
Šešias kadencijas Seime praleidęs vienas socialdemokratų lyderių Č. Juršėnas šįmet atsisakė kandidatuoti į parlamentą. Palikęs Seimą, jis gavo 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją. Seimas Č. Juršėną delegavo į LRT tarybą.
„Kol kas jaučiuosi lyg dirbčiau, bet neturiu to atsakomybės jausmo kaip Seimo narys. Nors man kartais skauda žiūrint į tai, kas dedasi, kartais juokas ima, bet šiaip jaučiuosi laisvas žmogus“, – kaip jaučiasi nebebūdamas Seimo nariu, DELFI pasakojo Č. Juršėnas.