Čigonų integracijai į visuomenę numatyta skirti lėšų

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino čigonų integracijos į visuomenę 2000-2004 metų programą ir nusprendė pagal galimybes finansuoti ją iš valstybės biudžeto.
Ši formuluotė reiškia, kad Vyriausybė iš esmės pritaria programos finansavimui, bet realiai skiriamų lėšų dydis priklausys nuo valstybės biudžeto išgalių.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas pageidavo šiai programai kitais metais gauti pusę milijono litų.

Kaip BNS sakė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Tautinių mažumų skyriaus viršininkė Danguolė Grigolovičienė, integraciją ketinama vykdyti dviem etapais. Pirmiausia ketinama sutvarkyti Vilniaus taborą, kuriame dabar gyvena apie 300 žmonių.

Pasak D. Grigolovičienės, čigonai šiuo metu turi kultūrinių, socialinių, švietimo problemų, mat dauguma jų nemoka lietuvių kalbos, todėl jiems sunku integruotis į visuomenę.

Anot jos, arčiausiai Vilniaus taboro esančioje 58-oje Vilniaus vidurinėje mokykloje dabar mokosi 68 vaikai iš taboro, nors mokyklinio amžiaus vaikų ten yra apie 200.

"Čigonų nelabai nori įsileisti vien todėl, kad jie čigonai", sakė Tautinių mažumų skyriaus viršininkė. Už Vyriausybės paskirtus pinigus ketinama kurti visuomeninį centrą čigonams. Šiam projektui taip pat ketinama naudoti ir Olandijos fondų skirtas lėšas. Pinigai taip pat bus naudojami vadovėlių, mokymo priemonių pirkimui, kalbos kursams.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (7)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (47)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (88)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (67)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (86)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.